mintare

Pandemija mus išmokė daugelio dalykų: geresnių asmens higienos įpročių ir technologinių įgūdžių, kokybiškai leisti laiką namuose ir išlaikyti gerą psichologinę savijautą. Dažnas mūsų šiam tikslui rinkosi treniruotes namuose. „Fizinis aktyvumas namuose buvo labai naudingas, ypač užsidarius mokykloms ir kitoms įstaigoms, kai kasdienybė destabilizavosi, o tai sukėlė streso bei susvetimėjimo jausmus”, – rašoma 2020 metų studijoje „Physical activity: Benefits and challenges...

Šiandien visuomenė renkasi bendravimą ir ryšį labiau nei bet kada anksčiau. Mums obsesiškai reikia dalintis ir susisieti. Moksliniai straipsniai skelbia, kad „socialinis gyvenimas, arba gyvenimas grupėje, padeda žmonijai išgyventi sunkioje fizinėje aplinkoje” („Loneliness Matters: A Theoretical and Empirical Review of Consequences and Mechanisms”, 2013). Knygų ir tiriamosios žurnalistikos autorius Michael Harris savo knygoje „Solitude: A Singular Life in a Crowded...

Nors visuomenė vis plačiau atsiveria skirtingiems tapatumams, meilės formoms, LGBTQIA+ žmonės Lietuvoje vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais, itin žalingai veikiančiais psichinę jaunų žmonių sveikatą.  Apie LGBTQIA+ bendruomenės išgyvenimus ir pagalbos galimybes pasakoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė. – Kaip homofobija veikia psichinę LGBTQIA+ bendruomenės sveikatą?  – Deja,...

Nors akronimas LGBTQIA+ visuomenėje vartojamas vis plačiau ir skambiau, tačiau ne kiekvienas žino, ką konkrečiai jis reiškia. Ką žymi kiekviena akronimo raidė ir ženklas, kokios tapatybės čia slepiasi ir kas jas sieja, komentuoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė.  Akronimas LGBTQIA+ susideda iš skirtingų tapatybių: tai lesbietės, gėjai, biseksualūs,...

Žmonijai tobulėjant, keliaujant tirti Jupiterio palydovų, sparčiai plėtojant dirbtinį intelektą, išrandant vis tobulesnes vakcinas, lyčių lygybės klausimai vis dar juda vėžlio greičiu, o „vyriškumo” sąvoka vis dar neapsieina be stigmatizavimo. Žymi knygų autorė, apdovanota žurnalistė ir pasaulyje pripažinta pranešėja lyčių skirtumų ir lygybės klausimais Peggy Orenstein šimtams berniukų paauglių uždavė klausimą: „kokia yra ideali moteris?”. Nors rašytoja tikėjosi atsakymų, tokių...

Aplinka yra viena svarbiausių mūsų mokytojų. Stebėdami aplinką, ypač artimąją – savo šeimą, draugus, bendramokslius ir bendradarbius – modeliuojame savo elgesį, perimame įvairius įpročius. Tobulame pasaulyje aplinka skatintų tik sveikus įpročius, tokius kaip aktyvus gyvenimo būdas, sveika mityba. Realybėje blogi įpročiai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, iš aplinkos perimami kur kas legviau ir greičiau. Artima aplinka Jaunimas pradeda rūkyti dėl...

Mintys apie savižudybę – tai yra reakcija į kančią. Kančios būsenoje asmuo gali susidurti su stipriais nevilties ir beprasmybės jausmais. Kenčiantis asmuo jaučiasi nereikalingas, našta aplinkiniams, patiria stiprų emocinį skausmą arba, priešingai – tuštumą. Savižudybė tuo metu gali pasirodyti kaip vienintelė išeitis. Kai matau kenčiantį Priešingai nei daugelis gali manyti, ne visuomet akivaizdu, jog asmuo svarsto apie savižudybę. Klaidinga manyti,...

Vertybės – bendravimo žemėlapis Komunikacija yra tarsi kelionė po nežinomas vietoves be žemėlapio. Tad norėdami sužinoti, kaip ir kur judėti, kaip žemėlapį pasitelkite savo vidines vertybes. Tai penktasis žingsnis. Nustatyti savo vidines vertybes labai svarbu. Kaip tai padaryti? Pasiimkite pieštuką ir popieriaus lapą, kelias minutes visiškai atsipalaiduokite. Paklauskite savęs, kokios yra pačios svarbiausios ir giliausios Jūsų vidinės vertybės. Tuomet pamąstykite...

Neįtikėtina: nors kasdien komunikuojame ir bendraujame vieni su kitais, šioje srityje mums tai sekasi nepaprastai blogai. Ir už tai mokame didžiulę kainą: nemokėdami bendrauti, nesugebame palaikyti gerų tarpasmeninių santykių, mums nesiseka švietimo įstaigose, darbuose. Sunku klausti ir tinkamai išreikšti savo mintis.  Gera žinia ta, kad gerų bendravimo įgūdžių galima išmokti. Andrew Newberg ir Mark Robert Waldman savo knygoje „Words Can...

Kompiuteriniai žaidimai – vienas populiariausių jaunimo būdų atsipalaiduoti ir, – kad ir kaip neįtikėtinai tai beskambėtų, – socializuotis. Drauge pasinėrę į paralelinį pasaulį, jaunuoliai atitolsta nuo kasdienių rūpesčių ir maloniai leidžia laiką. Tačiau neretai iš šio pasaulio sugrįžti darosi vis sudėtingiau. Kas tai lemia? Ir kiek laiko per dieną žaisti kompiuterinius žaidimus yra normalu?  Pirmiausiai, kodėl taip norisi žaisti? Neigiamas...