Kompiuteriniai žaidimai – vienas populiariausių jaunimo būdų atsipalaiduoti ir, – kad ir kaip neįtikėtinai tai beskambėtų, – socializuotis. Drauge pasinėrę į paralelinį pasaulį, jaunuoliai atitolsta nuo kasdienių rūpesčių ir maloniai leidžia laiką. Tačiau neretai iš šio pasaulio sugrįžti darosi vis sudėtingiau. Kas tai lemia? Ir kiek laiko per dieną žaisti kompiuterinius žaidimus yra normalu?
Pirmiausiai, kodėl taip norisi žaisti?
- Kompiuteriniai žaidimai daugeliui yra puiki pramoga ir malonumas. Daugeliu atvejų žaidimai padeda jaunuoliams atitrūkti nuo rutinos, užmiršti problemas, pailsėti.
- Kai kurie kompiuteriniai žaidimai yra labai išmanūs ir sudėtingi, todėl gali skatinti problemų sprendimo, loginio mąstymo ir strateginio planavimo įgūdžius. Taip pat yra edukacinių žaidimų, padedančių paaugliams ir jaunimui mokytis skaičiavimo, kalbų, spręsti loginius uždavinius ir pan.
- Dalis kompiuterinių žaidimų žaidžiama drauge su kitais asmenimis. Tokiu būdu kuriami socialiniai santykiai, bendraujama ir bendradarbiaujama. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad internetinė aplinka pavojinga, todėl reikia būti atsargiems.
- Kai kurie žaidimai reikalauja greitos reakcijos, geros koordinacijos ir valdymo įgūdžių. Tokie žaidimai padeda gerinti motorinius įgūdžius ir koordinaciją.
Neigiamas kompiuterinių žaidimų poveikis
- Šiandien jaunimas taip įnikęs į kompiuterinius žaidimus, kad visai pamirštamos kitos gyvenimo sritys: mokslai, šeima, draugai, fizinė veikla. Priklausomybė nuo žaidimų turi neigiamą poveikį tiek akademiniam, tiek socialiniam gyvenimui.
- Moksliškai įrodyta, kad ilgalaikis žaidimas kompiuteriu ar telefonu gali turėti neigiamą poveikį koncentracijai, dėmesiui ir ilgalaikiam atminties veikimui.
- Nuolatinis agresyvaus, smurtinio turinio vartojimas neigiamai veikia jaunimo elgesį ir požiūrį į agresiją realiame pasaulyje.
- Ilgas sėdimas gyvenimo būdas lemia rimtas sveikatos bėdas: nutukimą, blogėjančią regą, miego sutrikimus, psichologines problemas: blogą nuotaiką, nerimą, depresiją, panikos atakas.
Mokslininkai sutaria, jog dėl žalingo poveikio fizinei ir psichinei asmens sveikatai kompiuteriniai žaidimai vienareikšmiškai turi būti ribojami.
Tad kiek žaisti yra normalu?
Pirmiausiai reikėtų suprasti, kad žaidimų laikas priklauso nuo daugelio aspektų: žaidžiančiojo amžiaus, gyvenimo stiliaus, įsipareigojimų ir asmeninių prioritetų.
Antra: žaidimai negali pakeisti svarbiausių gyvenimo veiklų, tokių kaip mokslas, socialiniai santykiai su šeima ir draugais, kultūrinė, fizinė ir kita mėgstama veikla.
Atidžiai stebint, kaip žaidimai įtakoja kasdienį gyvenimą ir gerovę, galima sveikai ir sąmoningai subalansuoti aktyvų bei sveiką gyvenimo būdą, mokymąsi, socialinius ryšius ir kompiuterinių žaidimų teikiamus malonumus. Jei žaidimai ima dominuoti visų gyvenimo sričių kontekste arba sukelia neigiamus padarinius, tai gali būti signalas apie priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų.Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) ataskaitoje „Guidelines on Physical Activity, Sedentary Behaviour, and Sleep for Children and Adolescents” skelbiama, kad vaikai ir paaugliai nuo 5 iki 17 metų turėtų būti fiziškai aktyvūs bent 60 minučių per dieną, o žaidimai turėtų būti ribojami iki maksimaliai 1 valandos per dieną. Tuo metu Amerikos pediatrų akademija (AAP) savo parengtame vadove „Media and Children Communication Toolkit” rekomenduoja vaikams nuo 6 iki 18 metų amžiaus riboti ekrano laiką, įskaitant kompiuterinių žaidimų žiūrėjimą, iki maksimaliai 1–2 valandų per dieną.
- Literatūra:
- 2000 metų C. A. Anderson ir K. E. Dill mokslinė studija “Video Games and Aggressive Thoughts, Feelings, and Behavior in the Laboratory and in Life”;
- 2015 metų C. J. Ferguson mokslinė studija “Do Angry Birds Make for Angry Children? A Meta-Analysis of Video Game Influences on Children’s and Adolescents’ Aggression, Mental Health, Prosocial Behavior, and Academic Performance”;
- 2017 metų A. K. Przybylski, N. Weinstein ir K. Murayama mokslinė studija “Internet Gaming Disorder: Investigating the Clinical Relevance of a New Phenomenon. American Journal of Psychiatry”;
- Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization) ataskaita „Guidelines on Physical Activity, Sedentary Behaviour, and Sleep for Children and Adolescents”;
- Amerikos pediatrų akademijos (AAP) vadovas „Media and Children Communication Toolkit”.