Nors visuomenė vis plačiau atsiveria skirtingiems tapatumams, meilės formoms, LGBTQIA+ žmonės Lietuvoje vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais, itin žalingai veikiančiais psichinę jaunų žmonių sveikatą.
Apie LGBTQIA+ bendruomenės išgyvenimus ir pagalbos galimybes pasakoja Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro švietimo veiklų vadovė Paulina Drėgvaitė.
– Kaip homofobija veikia psichinę LGBTQIA+ bendruomenės sveikatą?
– Deja, Lietuvoje neturime išsamios statistikos, kokia yra LGBTQIA+ bendruomenės psichikos sveikatos būklė.
2020 m. ES Pagrindinių teisių agentūros atliktas tyrimas parodė, kad kas trečias (34 proc.) LGBT bendruomenės narys Lietuvoje jaučiasi prislėgtas nuolat arba didesnę dalį laiko, išgyvena depresyvias nuotaikas.
– Ką išgyvena LGBTQIA+ žmonės? Kokia yra savižudybių statistika?
– Tyrimai JAV rodo, kad bandymų nusižudyti tarp LGBTQ paauglių skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis už tų paauglių, kurie nelaiko savęs LGBTQ. Tyrėjai sako, kad tokie neraminantys skaičiai yra susiję su visuomenės normomis bei iššūkiais, su kuriais susiduria LGBTQ jaunuoliai: tai stigmos, šeimos atstūmimas, patyčios bei smurtas. Aukštesnis depresijos lygis tarp LGBTQ jaunuolių didina piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, kaip savigydos nuo psichikos sveikatos problemų, atvejų skaičių.
Kiek LGBTQIA+ jaunuolių nusižudo, nesulaukę pagalbos ar palaikymo Lietuvoje, nežinome: dažnai šeimos slepia ar nenori pripažinti, kad vaikas buvo „kitoks“ nei dauguma, tokia vaiko ar jaunuolio tapatybė laikoma gėda. Dažnai vaikai ar jaunuoliai, patiriantys patyčias dėl savo seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės, taip pat užsiskleidžia, nedrįsta pasipasakoti. Ir nors Lietuva vis dar sudėtinga vieta augti LGBTQIA+ jaunuoliams, pagalbos yra.
– Kur jos ieškoti?
– Pagalbos galima kreiptis į emocinės paramos linijas, Vaikų (www.vaikulinija.lt, tel. nr. 116111) ir Jaunimo liniją (www.jaunimolinija.lt, tel. nr. 880028888), kurių savanoriai (-ės) konfidencialiai, nemokamai konsultuoja į juos besikreipiančius jaunuolius ir yra pasirengę kalbėtis šiomis temomis. Vilniuje veikia LGBT+ draugiška psichoterapinė grupė bei teikiamos individualios konsultacijos. Veikia LGBT+ artimųjų paramos grupė. Daugiau informacijos galima gauti susisiekus tiesiogiai – [email protected], tel. nr. 868412216, taip pat apsilankius https://isgirsti.lt/lgbtq/emocine-parama/.
– Ar galima jaunuoliams sulaukti profesionalios pagalbos mokyklose?
Mokykla taip pat gali tapti terpe, kurioje LGBT jaunuoliai gali jaustis saugiai ir sulaukti paramos. Tam itin svarbus mokyklos darbuotojų gebėjimas atpažinti homofobines patyčias bei kurti visokeriopai saugią aplinką mokykloje, t.y. reaguoti į homofobinę retoriką, juokelius, ir gebėti priimti LGBT jaunuolius. Mokytojų ir mokyklos darbuotojų elgesys „duoda toną“ ir kitiems jaunuoliams. Jeigu rodoma, kad tokia retorika ir elgesys yra nepriimtini, atmosfera klasėje atitinkamai keičiasi. Šias temas nagrinėti klasėje padeda dokumentinio kino platforma „Nepatogaus kino klasė“ (www.nepatogauskinoklase.lt), kurioje galima rasti filmų ir metodinės medžiagos bei leidinių, padėsiančių lydėti tiek pedagogus, tiek jaunuolius šiuose svarbiuose pokalbiuose.
Šiuo metu mokymuose itin dažnai sulaukiame švietimo bendruomenės klausimų apie translyčius jaunuolius – kaip elgtis atsiskleidus, kokius įvardžius naudoti, ir pan. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra parengusi atmintinę, kaip užtikrinti įtraukią mokyklos aplinką translyčiams jaunuoliams: https://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2022/10/kaip-kurti-saugia-aplinka-translyciams-moksleiviams.pdf.