Pandemija mus išmokė daugelio dalykų: geresnių asmens higienos įpročių ir technologinių įgūdžių, kokybiškai leisti laiką namuose ir išlaikyti gerą psichologinę savijautą. Dažnas mūsų šiam tikslui rinkosi treniruotes namuose. „Fizinis aktyvumas namuose buvo labai naudingas, ypač užsidarius mokykloms ir kitoms įstaigoms, kai kasdienybė destabilizavosi, o tai sukėlė streso bei susvetimėjimo jausmus”, – rašoma 2020 metų studijoje „Physical activity: Benefits and challenges during the COVID‐19 pandemic” apie fizinio aktyvumo svarbą pandemijos laikotarpiu.
O ko išmokome treniruodamiesi namuose? Kokie treniruočių namuose privalumai ir trūkumai?
Už
– Patogumas ir lankstumas. Treniruotės namuose suteikia galimybę sportuoti bet kuriuo mums tinkamu metu. Renkantis treniruotes namuose, nereikia važiuoti į sporto salę ar kitą viešą vietą. Šį sutaupytą laiką galima skirti kitiems svarbiems reikalams.
– Privatumas. Tai ypač aktualu tiems, kas jaučiasi nepatogiai treniruodamasis viešoje aplinkoje, ar sporto naujokams, norintiems įgyti daugiau pasitikėjimo savimi. Privačioje namų aplinkoje visuomet jaučiamasi patogiau ir jaukiau, nėra baimės klysti ar pasirodyti juokingam.
– Mažesnės išlaidos. Sporto klubo narystės ir įvairūs užsiėmimai kainuoja. Namuose treniruojamasi veltui, maža to, nereikia mokėti ir už transportą. Tad treniruotės namuose – tai daug ekonomiškesnis būdas būti fiziškai aktyviam.
– Lengvas prisitaikymas. Namų sąlygos leidžia pasirinkti ir lengvai adaptuoti treniruotes pagal individualius poreikius. Gausybę treniruočių programų galima rasti internete ar specialiose sporto programėlėse. Treniruokliai ir kitos priemonės, įprastai naudojamos sporto klubuose, nėra būtinos: galima treniruotis pasitelkiant tik savo kūno svorį arba rasti alternatyvų namų aplinkoje: kėdės, laiptai, vandens buteliai ir pan. Maža to, mokslinėse studijose pastebima, kad sportas su šeimos nariu prideda daugiau motyvacijos ir leidžia pasiekti geresnių fizinių rezultatų.
Prieš
– Ribotas inventoriaus ir erdvės kiekis. Namuose gali trūkti specializuotų treniruoklių ar priemonių, kurias įprasta naudoti sporto salėje. Taip pat reikia atsižvelgti ir į namų erdvę. Mažose patalpose gali nepavykti atlikti tam tikrų treniruočių arba tai daryti tiesiog nesaugu.
– Motyvacijos stoka. Treniruočių režimas namuose reikalauja itin didelės motyvacijos. Be išorinio paskatinimo ją išlaikyti kartais nelengva, todėl treniruotes neretai imama atidėlioti.
– Aplinkos trikdžiai. Treniruojantis namuose kartais susiduriama su trikdžiais, tokiais kaip šeimos narių ar gyvūnų keliamas triukšmas, neatidėliotini namų ūkio darbai, interneto problemos. Šie trikdžiai neleidžia susikaupti ar kokybiškai treniruotis namuose.
– Vienatvės jausmas. Treniruotės sporto klube, parke ar kitoje viešoje aplinkoje visuomet reiškia socialinį kontaktą. Galimybė stebėti kitus, bendrauti neretai praturtina sportinę patirtį. Tad treniruojantis namuose, šios patirties gali pritrūkti.
Literatūra:
- 2020 metų studija “Physical activity: Benefits and challenges during the COVID‐19 pandemic”;
- 2022 metų studija “Engagement With Web-Based Fitness Videos on YouTube and Instagram During the COVID-19 Pandemic: Longitudinal Study”;
- 2003 metų studija “Daughters and mothers exercising together: effects of home- and community-based programs”;
- 2020 metų studija “Coronavirus Outbreak in Italy: Physiological Benefits of Home-Based Exercise During Pandemic”.