Žmonijai tobulėjant, keliaujant tirti Jupiterio palydovų, sparčiai plėtojant dirbtinį intelektą, išrandant vis tobulesnes vakcinas, lyčių lygybės klausimai vis dar juda vėžlio greičiu, o „vyriškumo” sąvoka vis dar neapsieina be stigmatizavimo. Žymi knygų autorė, apdovanota žurnalistė ir pasaulyje pripažinta pranešėja lyčių skirtumų ir lygybės klausimais Peggy Orenstein šimtams berniukų paauglių uždavė klausimą: „kokia yra ideali moteris?”. Nors rašytoja tikėjosi atsakymų, tokių kaip „blondinė”, „su didele krūtine”, vaikinai ją nustebino, dažniausiai atsakydami „intelektuali”, „ambicinga” ir pan. Tačiau kai paaugliai buvo paklausti apie tai, koks yra idealus vyras, jų pateiktuose atsakymuose dominavo stereotipiniai įvaizdžiai: „stiprus”, „tylus”, „emociškai santūrus”.
Vyrai stiprūs
Nuo senovės daugelio kultūrų istorijoje fizinė jėga buvo „vyriško” vyro savybė. Jėga buvo reikalingas kovojant ir ginant valstybę ar bendruomenę. Pavyzdžiui, senovės Graikijoje vyriškumo pavyzdžiu buvo laikomas stiprusis Heraklis. Stipriausi gladiatorių kovų dalyviai buvo labiausiai gerbiami ir laikomi pavyzdiniais galingiausiais vyrais. Antikinėse Olimpinėse žaidynėse Graikijoje varžėsi tik stipriausi ir ištvermingiausi vyrai.
Dar ir šiandien dalis vyrų jaučia spaudimą atitikti šį stereotipą, todėl lieja prakaitą sporto salėje ne dėl geresnės sveikatos, bet tam, kad galėtų „pasimatuoti raumenis”, pasilyginti. Nepakankamumo, žemos savivertės jausmas veikia vyrų psichinę sveikatą: patiriama įtampa, nerimas, kartais susergama depresija.
Vyrai neverkia
Gebėjimas jausti ir išreikšti įvairias emocijas yra būtina gerai psichinei sveikatai.
2018 m. atliktas tyrimas su daugiau kaip 1 000 JAV paauglių nustatė, kad vaikinai, tvirtai besivadovaujantys vyriškais stereotipais, buvo net 6 kartus labiau linkę priekabiauti prie merginų ir tyčiotis iš kitų vaikinų. Be to, jie buvo kur kas labiau linkę vartoti alkoholį, elgtis rizikingai ir sirgti depresija.
Šie nerimą keliantys statistiniai duomenys rodo, kad vyrams ignoruojant savo jausmus, padariniai gali būti labai neigiami.
Tačiau berniukai vis dar griežtai mokomi nematyti savo jausmų. Šie procesai prasideda namuose. Tyrimai rodo, kad tėvai naudoja kur kas siauresnį emocinį žodyną ir rodo daug mažiau empatijos auklėdami sūnus nei dukras.
Procesai tęsiasi ir mokyklose. Psichologė Judy Y. Chu savo knygoje „When Boys Become Boys: Development, Relationships, and Masculinity” atskleidžia, kad ikimokyklinio amžiaus berniukai dažnai rodo savo poreikį emocinei išraiškai ir sąsajai su kitais. Tačiau pradinių klasių pabaigoje dauguma berniukų išmoksta šį poreikį slėpti. Sulaukę 14 metų, dauguma berniukų jau bijo pasidalinti savo jausmais su bendraamžiais, manydami, kad tai juos paverčia silpnais.
Vyrai – nepažeidžiami
Esame užprogramuoti visuomenėje vyrus matyti kaip agresorius, ne aukas. Tačiau berniukai taip pat gali būti pažeidžiami. Ir ne tik emociškai, bet ir seksualiai.
Seksualinis smurtas aukštojo mokslo institucijose yra rimta problema. 2017 m. Kolumbijos universiteto studentų tyrimas nustatė, kad 22 proc. studentų patyrė seksualinį smurtą studijų metu. 80 proc. nukentėjusiųjų buvo merginos. Likusi dalis – vaikinai.
Po seksualinio smurto vaikinai dažnai jaučia, kad jų trauma vertinama nerimtai. Kodėl? Dėl toksiškų vyriškos lyties stereotipų, kurie teigia, kad vyrai visada nori seksualinio kontakto, nesvarbu kontekstas. Ar vyras turėjo romaną su nepilnamete mergina? Jis yra iškrypėlis. Ar vyresnė moteris turėjo romaną su nepilnamečiu berniuku? Laimingas berniukas!
Tačiau tikrovė yra žymiai tamsesnė. JAV vienas iš šešių berniukų iki 18 metų patiria seksualinį smurtą. Tačiau siaura vyriškumo samprata vis dar atima iš nukentėjusių berniukų teisę vadintis aukomis.
Literatūra:
- Peggy Orenstein knyga “Boys & Sex”;
- Psichologės Judy Y. Chu knyga “When Boys Become Boys: Development, Relationships, and Masculinity”;
- Studija “The Multiple Dimensions of Gender Stereotypes: A Current Look at Men’s and Women’s Characterizations of Others and Themselves”, 2019