Vertybės – bendravimo žemėlapis
Komunikacija yra tarsi kelionė po nežinomas vietoves be žemėlapio. Tad norėdami sužinoti, kaip ir kur judėti, kaip žemėlapį pasitelkite savo vidines vertybes. Tai penktasis žingsnis.
Nustatyti savo vidines vertybes labai svarbu. Kaip tai padaryti? Pasiimkite pieštuką ir popieriaus lapą, kelias minutes visiškai atsipalaiduokite. Paklauskite savęs, kokios yra pačios svarbiausios ir giliausios Jūsų vidinės vertybės. Tuomet pamąstykite apie tai, kas Jus daro laimingą. Užmerkite minutei akis ir vizualizuokite save laimingą. Tuomet užrašykite žodžius ir frazes, kurios ateina Jums į galvą. Reguliariai atliekant šį pratimą, susiformuoja geras įprotis reflektuoti kasdienybę, atrasti tikrąsias savo vidines vertybes.
Komunikuodami drąsiai dalinkitės savo vertybėmis su kitais. Taip kursite jautresnius, nuoširdesnius ir produktyvesnius pokalbius bei santykius.
Tono poveikis bendraujant
Netinkamai parinktas kalbėjimo tonas dažnai lemia nesusikalbėjimą ir neigiamas emocijas. Todėl labai svarbu išmokti komunikuoti ramiu tonu. Amsterdamo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, ramus tonas lemia geresnį bendradarbiavimą. Tačiau kaip jį suvaldyti?
Pasiskolinkite aktorių triuką: prisiminkite jautrų pokalbį, švelninkite ir šiek tiek nuleiskite balso tembrą. Hiustono universiteto mokslininkai, stebėję, kaip onkologai praneša liūdnas naujienas pacientams, nustatė, jog žemesniu balso tembru praneštos naujienos skambėjo jautriau, labiau užjaučiamai.
Kalbėkite mažiau, lėtai ir atidžiai klausykitės
Žmogaus smegenyse yra daugiau nei 100 milijardų neuronų, tarp kurių dar yra apie 1 kvadrilijonas jungčių (taip, 1 su penkiolika nulių!). Tai galingiausias kompiuteris pasaulyje. Nepaisant to, žmogaus smegenys gali priimti tik keturis bitus informacijos vienu metu. Kai kažkas kalba, smegenys iš tiesų pasirenka, kokią informaciją priimti. Tai reiškia, jog, norėdami būti aiškiai suprasti ir gerai išklausyti, turėtume vengti pernelyg ilgų kalbų.
Kalbėkite trumpai. Darykite pertraukas kas 30 sekundžių – leiskite žmogui apdoroti gautą informaciją, prieš gaunant naują bitą informacijos. Kalbėdami, neskubėkite. Taip Jūsų klausytojas turės galimybę lengviau įsigilinti į Jūsų siunčiamą informaciją.
Kaip ir šokiui, taip ir pokalbiui reikalingi du dalyviai. Tad svarbu ne tik tai, ką ir kaip Jūs kalbate, bet ir ką sako Jūsų pašnekovas. Atidus klausymasis gali pareikalauti pasinaudoti jau anksčiau aptartais žingsniais: išlaikyti vidinę ramybę ir proto tylą, būti „čia ir dabar” momente. Žmogui baigus kalbėti, svarbu atsakyti į jo pokalbį. Pakeitę temą, sugriausite pokalbio tėkmę ir nuvilsite savo pašnekovą.
Visi aptarti 9 žingsniai yra puikus bendravimo įrankių rinkinys. Pasitelkite jį ir tobulinkite bendravimo įgūdžius. Tai niekada nevėlu.
Literatūra:
- Andrew Newberg ir Mark Robert Waldman knyga „Words Can Change Your Brain”;
- 2007 metų „United States National Academy of Sciences” studija;
- Barbara Fredrickson knyga “Positivity: Top-Notch Research Reveals the Upward Spiral That Will Change Your Life”.