Psichikos sveikata

Visiškai natūralu tam tikrą laiką gedėti praradus svarbų mums žmogų, nesvarbu, ar tai būtų mirtis, ar išsiskyrimas. Taip gali atsitikti mirties atveju, pasibaigus draugystei ar santykiams, atitolus nuo šeimos ar draugų persikrausčius ar išvykus studijuoti. Dėl to Jūs galite patirti daug visokių stiprių jausmų – nuo liūdesio ir nerimo iki pykčio, todėl verta apie tai pasikalbėti su žmonėmis, kuriais pasitikite...

„Aš tiesiog pavargau žiūrėti į save ir kiekvieną kitą moterį, mėginančią persiplėšti pusiau, kad patiktų žmonėms”. Ši frazė, nuskambėjusi filme „Barbie”, puikiai apibendrina šiandienos pasaulio visuomenės stigmą: moterys gimusios tenkinti kitų poreikius. Nenuostabu, kad daugybė merginų ir moterų kasdien gyvena baimėje, jog yra nepakankama, netobula. Moterys, kurios išoriškai atrodo laimingos ir sėkmingos, viduje patiria daug psichologinių kančių. Dėl negebėjimo išreikšti...

Egzaminai – įtemptas metas, reikalaujantis daug psichologinių ir fizinių išteklių. Padidėjus įtampai, jaunuoliai dažnai skundžiasi, kad negali mokytis taip, kaip anksčiau, kad kankina nemiga, galvos skausmai, pykinimas. Nemaža dalis jaunuolių šiuos nerimo keliamus simptomus mėgina malšinti ir mokymosi efektyvumą didinti raminamaisiais arba stimuliuojančiais vaistais.  Vartojant medikamentus tikimasi, kad vaistai sumažins nerimą ir stresą, padės sutelkti dėmesį ir koncentraciją bei pagerins...

Nerimas ne visada yra blogai. Jeigu jaudulį ar nerimą sukelia nauji iššūkiai, nerimas gali padėti mums susikaupti ir geriau susidoroti su problemomis. Įsivaizduokime, jei nė kiek nerimo nejaustume prieš kontrolinį- tada vargu ar turėtume gerą rezultatą. Tačiau galima ir kita situacija, kai nerimas ar baimė paralyžiuoja mus, slopina mūsų galimybes, išvargina. Tuomet galime prastai išlaikyti egzaminą, net jei labai gerai...

Socialiniai tinklai tapo kasdienės jaunuolių veiklos dalimi: daugelis jų kasdien praleidžia ištisas valandas „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“ ir kitose populiariose socialinėse platformose. Tuo pat metu auga tyrimų, susijusių su socialinių tinklų poveikiu paauglių ir jaunuolių psichinei sveikatai, skaičius. Pastebima, kad paaugliams, kurie socialinėse medijose praleidžia daugiau nei tris valandas per dieną, smarkiai išauga psichikos sveikatos sutrikimų tikimybė: vystosi priklausomybė, neadekvatus...

Jums ima stipriau plakti širdis – netgi pastebite, kaip krūtinės vietoje virpa drabužiai. Dažnėja širdies ritmas. Staiga atsiranda diskomfortas krūtinės srityje, trūksta oro, išpila prakaitas, jums darosi sunku kvėpuoti. Užvaldo didelė mirties baimė… Visi šie fiziologiniai ir psichologiniai pojūčiai – tai širdies smūgio simptomai. Tačiau lygiai tokiais pačiais simptomais gali pasireikšti ir panikos ataka. Išmokę atskirti širdies smūgį nuo panikos...

Tyrimai rodo, kad tie, kurie savo laiką aukoja vardan kitų gerovės, laikui bėgant su kaupu apdovanojami. Savanoriška neatlyginamai atliekama veikla neša naudą ne tik visuomenei, bet ir patiems savanoriams: geranoriškas darbas teigiamai veikia jų fizinę ir psichinę sveikatą, ilgina gyvenimą, didina emocinį atsparumą, moko pažinti ir suprasti pasaulį.  Poveikis psichinei ir fizinei sveikatai – Įrodyta, kad savanorystė mažina streso lygį....

Kiek ilgiausiai esate atidėlioję kokį nors reikalą: parašyti straipsnį, nutapyti paveikslą, nunešti knygas į biblioteką? Kelias dienas? Savaites? Metus? Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės atidėlioja, pavyzdžiui, sumokėti mokesčius… penkioliką metų! Nors tai jau ekstremalu, tačiau prokrastinacija – išties rimta problema. Kokios jos priežastys ir pasekmės? Profesoriai Xiaomin Zhang ir Bo Yan prokrastinaciją apibrėžia kaip neracionalų užduoties ar veiklos atidėliojimą,...

Nepaisant savo populiarumo žiniasklaidoje ir visuomenėje, mindfulness – sąmoningumo – praktikos vis dar kelia daug klausimų: apie ką šios praktikos ir kokia jų nauda? Nors sąmoningumas dažnai praktikuojamas įvairiuose religiniuose kontekstuose, tai nėra religija. Mindfulness – su įvairiais įsitikinimais derinama proto lavinimo technika, lengvai pritaikoma individualiems poreikiams ir galimybėms. Praktika padeda susitelkti į šią akimirką ir stebėti savo mintis bei...

Mūsų jausmai nuolat keičiasi. Reaguodami į įvykius mes galime nuliūsti, supykti, įsitempti ar jausti nepasitenkinimą. Pasikeitus situacijai, mes vėl atgauname nuotaiką, pralinksmėjame ir džiaugiamės gyvenimu. Tai normalu. Tačiau kartais mūsų nuotaika  ilgą laiką išlieka bloga. Kartais net ir praėjus stresą sukėlusiam įvykiui, nuotaika nepagerėja, vargina įkyrios mintys, nusivylimas, gali sutrikti miegas, apetitas, tampa sunku susikaupti, mokytis. Taip gali reikštis depresinės...