Jums ima stipriau plakti širdis – netgi pastebite, kaip krūtinės vietoje virpa drabužiai. Dažnėja širdies ritmas. Staiga atsiranda diskomfortas krūtinės srityje, trūksta oro, išpila prakaitas, jums darosi sunku kvėpuoti. Užvaldo didelė mirties baimė… Visi šie fiziologiniai ir psichologiniai pojūčiai – tai širdies smūgio simptomai. Tačiau lygiai tokiais pačiais simptomais gali pasireikšti ir panikos ataka. Išmokę atskirti širdies smūgį nuo panikos atakos, išvengsime problemų, galinčių pasibaigti mirtimi.
Širdies smūgis
Širdies smūgis yra rimta kardiovaskulinė būklė, kai užsikimšus ar plyšus kraujagyslėms sutrikdomas kraujo (ir deguonies) tiekimas į širdies raumenį. Tai gyvybei pavojinga būsena, reikalaujanti neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Širdies smūgis pasireiškia stipriais skausmais krūtinėje. Jaučiamas spaudžiantis, veržiantis skausmas, kuris gali plisti į kaklą, pečius, rankas ar nugarą. Skausmas tęsiasi nepriklausomai nuo asmens judesių ar padėties, jis ilgalaikis. Širdies smūgio metu sutrinka širdies ritmas, atsiranda prakaitavimas arba šaltkrėtis, gali imti pykinti, asmuo gali pradėti vemti. Atsiranda silpnumo, svaigulio, tirpimo jausmas, darosi sunku kvėpuoti.
Ši būklė gydymo reikalauja nedelsiant. Skubi medicininė pagalba didina tikimybę išgyventi ir išvengti rimtų komplikacijų.
Panikos ataka
Panikos ataka yra staigi ir laikina iracionalaus nerimo, baimės jausmo banga, pasireiškianti grėsmingais fiziologiniais ir psichologiniais požymiais. Netikėtai kilusį nerimą lydi greitėjantis širdies ritmas arba duriantis skausmas krūtinės srityje. Atsiranda dusulys arba jausmas, kad sunku įkvėpti; greitėja žmogaus kvėpavimas. Kai kuriais atvejais atsiranda silpnumas, svaigulys, drebulys. Panikos atakos metu gali pasireikšti šaltkrėtis ar šilumos bangos, prakaitavimas. Kyla baimės, bejėgystės jausmas, kad situacija nekontroliuojama arba kad artėja mirtis. Kartais ima skaudėti skrandį, pykina.
Reguliariai panikos atakas išgyvenantys žmonės bijo kito priepuolio galimybės, o tai didina nerimą bei jų pasikartojimo tikimybę. Panikos atakos įprastai kontroliuojamos psichoterapija, vaistais arba specifiniais metodais, padedančiais mažinti stresą ir nerimą.
Širdies smūgis ar panikos ataka?
– Svarbiausias šių dviejų sveikatos būklių skirtumas – mirtingumas. Širdies smūgis yra pavojingas gyvybei, todėl, pajutus simptomus, į medikus kreiptis būtina kaip įmanoma anksčiau. Panikos ataka, – kad ir kokia ji gąsdinanti bei nemaloni, – gyvybei nėra pavojinga, tik smarkiai kenkia gyvenimo kokybei.
– Širdies smūgis dažniausiai ištinka po didesnio fizinio krūvio, kai širdžiai reikia daugiau deguonies. Panikos ataka gali ištikti netgi visiškos ramybės būsenoje: naktį, paryčiais.
– Širdies smūgis dažniausiai prasideda krūtinės srityje, tačiau skausmas plinta į žandikaulį, kaklą ir rankas. Panikos priepuolių atveju skausmas lieka krūtinėje.
– Esant širdies problemai, juntamas spaudžiantis skausmas krūtinėje. Panikos priepuolio metu pasireiškia aštrus, badantis skausmas.
– Panikos priepuoliai yra trumpalaikiai: ataka dažniausiai trunka nuo dešimties iki trisdešimties minučių. Širdies priepuoliai lengvai nepraeina. Jų intensyvumas gali svyruoti, bet paprastai neišnyksta ir reikia skubios medicininės pagalbos.
Kaip palengvinti panikos atakas?
Filmuose, kad atgautų kontrolę panikos priepuolių metu, veikėjai dažnai sulėtina kvėpavimą. Gera žinia ta, kad ši technika iš tiesų veiksminga. Sąmoningas kvėpavimas yra efektyvus būdas kovoti su nerimu. Susitelkus į kvėpavimą, rimsta ir protas, ir kūnas.
Kaip tai padaryti? Giliai įkvėpkite, mintyse skaičiuodami iki keturių. Sulaikykite kvėpavimą. Suskaičiavę iki septynių, lėtai iškvėpkite. Iškvėpdami skaičiuokite iki aštuonių. Kartokite pratimą tol, kol panikos atakos simptomai sumažės. Ši paprasta technika padeda nukreipti ir sutelkti dėmesį, todėl mažina nerimą, skatina atsipalaiduoti.
Norėdami išvengti panikos priepuolių, reguliariai darykite atsipalaidavimo pertraukėles. Aiškiai nusistatykite darbo valandas. Ribokite interneto vartojimą, pakankamai miegokite ir būkite fiziškai aktyvūs – tai padės sumažinti stresą ir nerimą.
Naudota literatūra:
- Mokslų daktaro Robert Duff knyga “Hardcore Self Help”; Matt Haig knyga “Notes on a Nervous Planet”;
- 2019 metų studija “Awareness of Heart Attack Symptoms and Response Among Adults”;
- 2022 metų studija “Adolescents’ lived experience of panic disorder: an interpretative phenomenological analysis”.