Visiškai natūralu tam tikrą laiką gedėti praradus svarbų mums žmogų, nesvarbu, ar tai būtų mirtis, ar išsiskyrimas. Taip gali atsitikti mirties atveju, pasibaigus draugystei ar santykiams, atitolus nuo šeimos ar draugų persikrausčius ar išvykus studijuoti. Dėl to Jūs galite patirti daug visokių stiprių jausmų – nuo liūdesio ir nerimo iki pykčio, todėl verta apie tai pasikalbėti su žmonėmis, kuriais pasitikite ir kuriems Jūs rūpite (šeimos nariais, draugais, mokytojais ar psichologais). Praradimo jausmo išgyvenimas, t. y. gedėjimas, gali išsivystyti ne tik nutrūkus santykiams su mylimu žmogumi, bet ir praradus naminį gyvūną, o kartais vien tik pakeitus mokymosi įstaigą ar gyvenamąją vietą. Gedėjimas, jeigu jis neužsitęsia, yra normali reakcija į praradimą, tačiau kartais jis ne tik sukelia jausmų (liūdesį, susijaudinimą, izoliaciją, sustingimą, nerimą, apgailestavimą, dirglumą, pyktį), bet ir pradeda keisti mąstymą bei elgesį. Atsiranda neigiamas savęs ir pasaulio suvokimas, atsitraukimas nuo įprasto bendravimo su kitais žmonėmis, abejingumas sau ir aplinkai.
Kaip sau padėti gedėjimo metu?
- Pasikalbėkite apie praradimą ir savo jausmus bei mintis su tais, kuriais pasitikite ir kuriems Jūs rūpite arba kurie jus myli. Nesigėdinkite pasidalinti ir jausmais – savo ašaromis, pykčiu, nerimu ar palengvėjimu. Papasakokite, kokie prisiminimai Jus lanko ir ko šiuo metu labiausiai ilgitės.
- Atsiminkite, kad nors ir praradote brangų žmogų arba gedite dėl ko nors kito, visiškai normalu gerai jaustis, net džiaugtis ar būti laimingam, jeigu aplinkybės tai skatina. Nesijauskite kalti dėl savo teigiamų emocijų gedėjimo metu. Ar Jūsų artimasis, kurį praradote, norėtų, kad jūs panirtumėte į kančias ir niekada neatsigautumėte, niekada nesijaustumėte laimingi?
- Pagalvokite, kaip dar galėtumėte išreikšti savo gedėjimą. Gal verta parašyti prisiminimus, pasodinti medelį, sukurti eilėraštį ar dainą, gal kas nors kito tiktų prarastam ryšiui įprasminti.
- Prisiminkite, kad grįžus į įprastą gyvenimą vis tiek bus dienų, kada jausitės sunkiau (gimtadieniai, metinės, šeimos šventės ir pan.).
- Pasirūpinkite savimi ir savo psichologine bei fizine gerove. Išbandykite tai, kas padeda Jums atsipalaiduoti ar pasijusti geriau (nuo kvapnios vonios iki specialios mankštos).
- Stenkitės ir skatinkite save palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo, mokymosi, darbo, bendravimo, to, kas Jums patikdavo.
- Norėdami palengvinti gedėjimo sukeltus jausmus, niekada nenaudokite alkoholio ar svaiginančių medžiagų. Jos tik pablogins situaciją.
Jeigu gedi Jūsų draugas
Kartais su gedinčiu asmeniu būti yra sunku, galite jaustis nereikalingas ar nepageidaujamas, nes visos draugo mintys yra apie prarastą asmenį. Tačiau tokiu atveju Jums gali padėti šie paprasti patarimai:
- Žinokite, kad tai praeis. Gedėjimas paprastai yra laikinas procesas ir jam praėjus Jūsų draugas grįš į įprastą gyvenimą. Padėdami jam, Jūs galite pagreitinti atsigavimo procesą.
- Būkite rūpestingi, išreikškite savo norą padėti, kai tik draugas bus pasirengęs priimti Jūsų pagalbą.
- Gerbkite draugo jausmus, pasistenkite suprasti, kad taip gali nutikti kiekvienam. Išbūkite su draugo liūdesiu, ašaromis ir pykčiu.
- Dėmesingai išklausykite draugo pasakojimus, užduokite skatinančius atsiverti klausimus, tačiau nepamirškite kartais švelniai nukreipti kalbą ir tuo pačiu metu atkreipti draugo dėmesį į įprastus, kasdienius reikalus.
- Pasiūlykite papildomą pagalbą tokiomis stiprinančiomis emocijas dienomis, kaip metinės, gimtadieniai ir šventės.
- Jeigu gedėjimas natūraliai nesilpnėja, užsitęsia ar sukelia sunkumų kasdieniame gyvenime, paskatinkite draugą kreiptis į specialistą. Ypač aktyviai tai darykite, jeigu pastebėjote savižudybės ar savęs žalojimo ketinimų.
Mūsų kultūroje natūralus gedėjimas po artimo žmogaus mirties gali užsitęsti iki metų laiko, tačiau dažniausiai gedėjimo jausmai trunka trumpiau. Jeigu jie užsitęsia, reiktų ieškoti pagalbos.