Apie nerimą…

Nerimas ne visada yra blogai. Jeigu jaudulį ar nerimą sukelia nauji iššūkiai, nerimas gali padėti mums susikaupti ir geriau susidoroti su problemomis. Įsivaizduokime, jei nė kiek nerimo nejaustume prieš kontrolinį- tada vargu ar turėtume gerą rezultatą.

Tačiau galima ir kita situacija, kai nerimas ar baimė paralyžiuoja mus, slopina mūsų galimybes, išvargina. Tuomet galime prastai išlaikyti egzaminą, net jei labai gerai ruošėmės.

Taip pat gali būti, kad stresą kelianti situacija jau pasibaigė, o nerimas neapleidžia. Jis tęsiasi ir nerimastingos mintys vis grįžta, neleisdamos mums atsipalaiduoti.

Vienas iš trijų ar keturių žmonių bent kartą gyvenime patiria stiprų ar užsitęsusį nerimą, trukdantį mokytis, dirbti ar bendrauti.

Nerimo priežastys

Varginantis nerimas atsiranda tuomet, kai mes manome, kad ateityje atsitiks kas nors baisaus,  nesuvaldomo, tas, ką mes sunkiai pakelsime.

Daugiau nerimauja žmonės, kurie sau kelia aukščiausius tikslus, nori atitikti aukščiausius standartus, pernelyg įtikti ir patikti kitiems žmonėms, būti labai vertinami. Taip pat labiau nerimauti linkę drovūs, baikštūs, savimi nepasitikintys ir emocingi žmonės. Polinkį į nerimavimą gali sukelti ir pernelyg reiklūs, vaikų gyvenimą besistengiantys kontroliuoti arba kritikuojantys tėvai, mokytojai ar auklėtojai.

Kartais nerimą sukelia stiprūs stresai, išgyvenimai ar patirtos psichologinės traumos. Jauniems žmonėms daug nerimo kyla kuriant tarpusavio santykius. Ar mane priims kiti žmonės ar grupė? Ar aš galiu būti mylimas ar mylima? Kas bus, jeigu su manimi nenorės draugauti kiti? Tai klausimai, į kuriuos kartais nerimastingai ieško atsakymo merginos ir vaikinai.

Kaip klostysis mano santykiai su tėčiu ir mama? Ar išspręsime problemas savo šeimoje?

Liguistą nerimą ir įvairių nerimo sutrikimų gali sukelti ar stiprinti rūkymas, alkoholio ar kitų cheminių medžiagų vartojimas.

Kaip mintys sukelia nerimą

Mūsų smegenys kartais keistai elgiasi. Jos kartais „gamina“ mintis, kurios mus pakylėja ir mes jaučiamės gerai, o kartais jų „pagamintos“ mintys verčia mus liūdėti, nusivilti, nerimauti. Kartais smegenys sukuria mintis, kurios trukdo mums užmigti, o kartasi jos sutrikdo mūsų organų nervinę reguliaciją, pavyzdžiui, priverčia širdį plakti greičiau, negu reikėtų tuo metu.

Mūsų smegenys dažnai mintis painioja su realybe. Pavyzdžiui, pagalvoję apie citriną, mes galime pajusti rūgštumą burnoje ir mums gali pradėti išsiskirti seilės, nors tai tik mintis ir jokios citrinos mes nevalgome, o apie ją tik galvojame.

Jeigu pagalvojame apie kokią nors grėsmę, mūsų smegenys klaidingai gali pradėti veikti taip, lyg ši grėsmė jau čia.

Liguisto nerimo atveju grėsmingos mintys pradeda veikti kaip pati grėsmė ir sukelia mums ne tik nerimo ar panikos jausmų, bet ir fizinių pojūčių, pavyzdžiui, širdies plakimą ar padažnėjusį kvėpavimą.

Jeigu nerimas ima užvaldyti mūsų protą ir kūną, galime prisiminti, kad grėsmingos mintys yra tik mintys, o ne reali grėsmė.  Mintys nėra realybė. Mintys yra tik mintys.

Ką daryti?

Nerimo valdymo įgūdžių galima išmokti. Liguistą nerimą padeda įveikti psichoterapija ir/ar  medikamentai. Jei Jūsų nerimas yra toks stiprus, kad imate vengti daugelio dalykų, negalite atlikti savo pareigų, kokybiškai ilsėtis, pavyzdžiui, nueiti į paskaitas, ramiai vakare ilsėtis ir gerai išmiegoti, tuomet rekomenduojame kreiptis į psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą ar šeimos gydytoją.

Apibendrinant, patiriantiems nerimo ir/ar depresijos simptomų gali padėti:

  • aplinkinių supratingumas ir šeimos, artimųjų bei draugų palaikymas,
  • profesionali pagalba (gydytojų ir psichologų bei psichoterapeutų naudojamos priemonės, visų pirma psichoterapija ir vaistai),
  • psichologinių žinių ir įgūdžių lavinimas, skaitant tam skirtą literatūrą, dalyvaujant įvairiuose seminaruose ir savipagalbos grupėse. Svarbiausi įgūdžiai, kurie gali padėti, yra streso valdymo, pasitikėjimo savimi ir tvirtabūdiškumo ugdymas, bendravimo įgūdžių lavinimas. 
  • sveikas gyvenimo būdas, visų pirma alkoholio ir kitų svaiginančių bei narkotinių medžiagų nevartojimas, pakankamas fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimo laikymasis, suprantančių ir palaikančių žmonių atradimas.
  • Psichikos sveikatos specialisto pagalba.