Kiek ilgiausiai esate atidėlioję kokį nors reikalą: parašyti straipsnį, nutapyti paveikslą, nunešti knygas į biblioteką? Kelias dienas? Savaites? Metus? Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmonės atidėlioja, pavyzdžiui, sumokėti mokesčius… penkioliką metų! Nors tai jau ekstremalu, tačiau prokrastinacija – išties rimta problema. Kokios jos priežastys ir pasekmės?
Profesoriai Xiaomin Zhang ir Bo Yan prokrastinaciją apibrėžia kaip neracionalų užduoties ar veiklos atidėliojimą, nepaisant neigiamų atidėliojimo pasekmių žmogui. Psichologai pagrindine prokrastinacijos priežastimi įvardija diskomfortą ir nerimą, kurie ilgainiui perauga į didelį stresą ir baimę dėl galimų pasekmių. Dažniausiai proktrastinuojama tol, kol atsiranda diskomfortas ar neigiamos emocijos: stresas, nepatogumas, sunkumas. Paradoksalu, bet prokrastinacija – tai bandymas išvengti diskomforto, ieškant pašalinių veiklų ar trukdžių, kurie savo ruožtu vėl sukelia diskomfortą dėl pačios prokrastinacijos.
Jeffery Combs, tarptautiniu mastu pripažintas pranešėjas, autorius ir mokytojas, kuris specializuojasi lyderystės, mąstysenos lavinimo srityse, savo knygoje „The Procrastination Cure” teigia, kad prokrastinacija labiau susijusi ne su laiko, bet emocijų ir jausmų valdymo problemomis. Jis išskiria tris žmonių grupes, dažniausiai susiduriančias su prokrastinacija.
Neurotiški perfekcionistai. Jų savikritika ir baimė neatitikti aukščiausių standartų neleidžia užbaigti pradėtų projektų. Baimė būti nepakankamai geru tampa pagrindine prokrastinacijos priežastimi. Norėdami įveikti nerimą ir atlikti užduotį, tokie žmonės dažniausiai pasikliauja paskutinės minutės keliamu adrenalinu. Knygos autorius teigia, kad perfekcionizmas kyla iš nepakankamumo ir gėdos jausmų. Svarbiausia yra paleisti neadekvačiai aukštus lūkesčius ir priimti idėją, kad „pakankamai gerai“ irgi yra labai gerai.
Lėtinio nerimo prokrastinuotojai. Ar esate kada mąstę apie didelius gyvenimo pokyčius, ilgai dėl jų mokęsi, treniravęsi, ruošęsi savaitėmis, mėnesiais, metais… bet niekaip neišdrįsę žengti svarbiausio žingsnio? Toks pavyzdys priskiriamas „lėtiniam nerimui“, kuris gimsta iš nesėkmės, nežinomybės ir atstūmimo baimės. Nuolatinis nerimas neleidžia judėti į priekį: susikūrus komforto zoną pasiruošimo etape, išvengiama realių iššūkių ir galimos nesėkmės.
Maištaujantys vilkintojai. Ši žmonių grupė dažnai turi nuostabių gabumų. Tačiau jų vidinė suirutė, paženklinta nusivylimo ir jausmo, kad yra skriaudžiami, verčia juos maištauti prieš savo darbą. Jie vengia užduočių, kurios atrodo per daug nereikšmingos, nesvarbios arba juos piktinančios. Dažniausiai maištavimas gimsta dėl neišspręstų nesutarimų su savimi ar žmonėmis iš praeities.
Kaip įveikti prokrastinaciją?
Dažniausiai nerimas ir diskomfortas iš proto pereina į kūną, todėl labai svarbu šią įtampą pašalinti. Tam labai tinka fizinė veikla: joga, tai chi, taip pat masažai ar kitos praktikos, padedančios atpalaiduoti raumenis.
Pašalinkite iš aplinkos stimuliuojančius trukdžius. Susikurkite tvarkingą darbo vietą be triukšmo. Dirbdami ar mokydamiesi naudokite ausines. Telefoną palikite kitame kambaryje. Apskritai venkite būti internete.
Venkite negatyvo, lemiančio nepasitikėjimo savimi jausmą. Vertinkite save ir net mažus savo pasiekimus, taip pat pripažinkite savo klaidas – tai tik buvimo žmogumi dalis.
Apsupkite save teigiamais asmenimis, stiprinkite draugystes, padėsiančias ištrūkti iš nepasitikėjimo savimi kilpos ir paleisti dvejones sėjančias mintis, tokias kaip „o kas, jeigu…”.
Naudota literatūra:
- Damon Zahariades knyga „The Procrastination Cure”;
- 2022 metų studija “What Research Has Been Conducted on Procrastination? Evidence From a Systematical Bibliometric Analysis”;
- Jeffrey Combs knyga „The Procrastination Cure”.