Mūsų jausmai nuolat keičiasi. Reaguodami į įvykius mes galime nuliūsti, supykti, įsitempti ar jausti nepasitenkinimą. Pasikeitus situacijai, mes vėl atgauname nuotaiką, pralinksmėjame ir džiaugiamės gyvenimu. Tai normalu.
Tačiau kartais mūsų nuotaika ilgą laiką išlieka bloga. Kartais net ir praėjus stresą sukėlusiam įvykiui, nuotaika nepagerėja, vargina įkyrios mintys, nusivylimas, gali sutrikti miegas, apetitas, tampa sunku susikaupti, mokytis. Taip gali reikštis depresinės būsenos požymiai. Ji paveikia mūsų jausmus, mintis ir elgesį. Gyvenimas nusidažo tamsesnėmis spalvomis, aplinkui mes pradedame matyti daug daugiau blogio ir beprasmybės. Tampame piktesni, lengviau susierzinantys arba nelaimingi, atrodyti sau blogi, neryžtingi ar beverčiai. Gali atsirasti verksmingumas, noras nutolti nuo žmonių, nenoras gyventi. Nebegalime patirti džiaugsmo, malonumo jausmo.
Dažniau depresijos simptomus patiria merginos, tačiau ji būdinga ir vaikinams. Vaikinai mažiau linkę kalbėti apie savo jausmus ir siekti pagalbos už merginas, todėl verta skatinti juos tai daryti.
Depresija – tai daugiau negu liūdesys ar susijaudinimas. Tai ilgalaikė, bent dvi savaites besitęsianti būsena, sutrikdanti galimybes mokytis, bendrauti, gerai jaustis įprastoje veikloje, skatinanti padidėjusį jautrumą, dirglumą, nepasitenkinimą, neigiamą pasaulio matymą, nuovargį, savęs nuvertinimą, nusivylimą ir negalėjimą sukaupti dėmesį. Depresijos simptomai pasireiškia beveik visą laiką ir sutrikdo įprastą veiklą (mokymąsi, darbą, bendravimą, miegą ir pan.).
Kiekvienas gali patirti depresinę būseną. Žmogus dėl to nekaltas. Depresijos simptomai nerodo, kad žmogus yra nepakankamai protingas ar nevykėlis. Depresinė nuotaika yra būsena, kuri dažniausiai atsiranda kaip atsakas į sudėtingas gyvenimo situacijas.
Dažniausiai depresija išsivysto asmenims, patiriantiems rimtų sunkumų tame gyvenimo etape.
Depresija yra pagydoma. Patiriantiems depresijos simptomus gali padėti psichoterapija, vaistai. Yra daug efektyvių psichologinių priemonių, pavyzdžiui, kognityvinė-elgesio terapija, egzistencinė psichoterapija, psichoanalitinė psichoterapija ir kitos psichoterapijos rūšys. Gali padėti ir psichologinis konsultavimas
Neigiamos mintys, pavyzdžiui, tokios kaip „aš nieko nesugebu“, „esu kitiems nesvarbus“ sukelia blogą nuotaiką, kartais nemalonius kūno pojūčius (įvairius skausmus be aiškios priežasties ir pan..) . Kai apima prasta nuotaika, žmogus gali tapti mažiau aktyvus, pavyzdžiui, gali ilgai gulėti ir galvoti. Kuo ilgiau neigiamai apie save galvoja ir užklimpsta savo mintyse, tuo prasčiau jaučiasi. Nejudant ir nieko neveikiant dar labiau apninka negatyvios mintys, tokios kaip „šiandien nieko nepadariau“, „niekam nerūpiu“ . Taip užsisuka depresijos ratas.
