Socialiniai tinklai tapo kasdienės jaunuolių veiklos dalimi: daugelis jų kasdien praleidžia ištisas valandas „Facebook“, „Instagram“, „Tik Tok“ ir kitose populiariose socialinėse platformose. Tuo pat metu auga tyrimų, susijusių su socialinių tinklų poveikiu paauglių ir jaunuolių psichinei sveikatai, skaičius. Pastebima, kad paaugliams, kurie socialinėse medijose praleidžia daugiau nei tris valandas per dieną, smarkiai išauga psichikos sveikatos sutrikimų tikimybė: vystosi priklausomybė, neadekvatus savęs ir pasaulio vertinimas / supratimas, vienišumas, depresija, nerimas, didėja savižalos tikimybė.
Apie socialinių tinklų poveikį, didžiausias grėsmes ir sprendimo būdus pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Jūratė Baltrėnė.
– Kokią įtaką paauglių psichinei sveikatai daro socialinių tinklų naudojimas?
– Socialiniai tinklai gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą įtaką paauglių sveikatai. Viena vertus, socialiniai tinklai padeda išlaikyti ryšį su kitais, kita vertus, gali paskatinti dar didesnę socialinę izoliaciją. Paaugliai socialiniuose tinkluose gali rasti daug žalingos informacijos apie įvairius psichikos sutrikimus, klaidinančių žinučių, iškreipiančių pasaulio vaizdų bei susipažinti su piktavaliais asmenimis, kurie gali siekti pasinaudoti ar kitaip sužaloti. Kuo mažiau paauglys turi realios, gyvo socialinio bendravimo patirties, tuo didesnė neigiamos socialinių tinklų įtakos rizika.
– Kokios yra socialinių tinklų naudojimo grėsmės?
– Vienas svarbiausių žmogaus poreikių – socialinis bendravimas. Paauglystės periodu dar išauga poreikis priklausyti, būti bendruomenės dalimi. Jei realiame gyvenime žmogus patyrė patyčias, neturi draugų, jei nėra pakankamo, adekvataus ryšio su tėvais, santykio jis gali ieškoti internete. Tačiau socialiniuose tinkluose lengva pakliūti į spąstus, kur dažnai vyresni žmonės naudojasi jaunuolio patiklumu ir vienišumu. Kuo labiau jaunuolis nutolęs nuo realių ryšių, tuo sunkiau jam ieškoti pagalbos realybėje: kankina baimės, slegia nepasitikėjimo savimi ir kitais jausmai, auga savikritika.
Grėsmė slypi ir įvairiose bendruomenėse, internetiniuose forumuose: siekdamas pritapti, jaunas žmogus gali ryžtis sekti įvairiais žalingais nurodymais, taisyklėmis. Gali jausti spaudimą iš kelių asmenų vienu metu ar net pakliūti tarp linkusių manipuliuoti žmonių, kurie veikia sektos principais. Tai dažnai ne religinio tipo grupės (bet gali būti ir tokios), kurios siekia kontroliuoti asmens gyvenimą ir mąstymą, dar labiau atribojant jį nuo santykio su realia aplinka.
Grėsmės slypi socialiniuose tinkluose, kai jais be jokios priežiūros naudojasi itin jauni žmonės, paaugliai. Įvairių algoritmų vedami, jie gali nuklysti į žalojantį, vaiko ir aplinkinių gyvybei bei sveikatai grėsmingą turinį.
– Ar socialinių tinklų ribojimas išsprendžia šias problemas?
– Jaunuolių internete naršomą turinį prižiūrintys tėvai gali bent iš dalies apsaugoti vaikus nuo pavojaus. Taip pat svarbu riboti laiką, kurį jaunuolis praleidžia prie interneto ir socialiniuose tinkluose, skatinti įsitraukti į socialinį gyvenimą, draugystes su bendraamžiais, amžių atitinkančias veiklas. Tai gali būti geras sprendimas ugdyti socialinę brandą.
Kita vertus, paauglystėje tokie ribojimai gali tapti mažiau veiksmingi arba visai neveiksmingi. Tėvai ar vaiko globėjai, patys kurdami ryšį su vaiku bei palaikydami konstruktyvų vaiko bendravimą su bendraamžiais, gali padėti kurtis vaiko savimonei, tinkamam pasaulio suvokimui bei savisaugos jausmui. Santykio jaunuolis pirmiausiai mokosi šeimoje, tad kuo saugesnėje ir supratingesnėje aplinkoje auga, tuo labiau jis bus apsaugotas nuo grėsmių, kurdamas santykius tiek realybėje, tiek socialiniuose tinkluose.
Naudota literatūra:
- 2019 metų studija “Associations Between Time Spent Using Social Media and Internalizing and Externalizing Problems Among US Youth”;
- 2018 metų studija “Social Media Use and Depression and Anxiety Symptoms: A Cluster Analysis”;
- 2020 metų studija “Social Media Use and Its Connection to Mental Health: A Systematic Review”;
- interviu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja vaikų ir paauglių psichiatre Jūrate Baltrėne.