Tyrimai rodo, kad tie, kurie savo laiką aukoja vardan kitų gerovės, laikui bėgant su kaupu apdovanojami. Savanoriška neatlyginamai atliekama veikla neša naudą ne tik visuomenei, bet ir patiems savanoriams: geranoriškas darbas teigiamai veikia jų fizinę ir psichinę sveikatą, ilgina gyvenimą, didina emocinį atsparumą, moko pažinti ir suprasti pasaulį.
Poveikis psichinei ir fizinei sveikatai
– Įrodyta, kad savanorystė mažina streso lygį. Sumažėjęs stresas savo ruožtu mažina kai kurių fizinės ir psichinės sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos, insultas, depresija, nerimas, riziką.
2023 metų tyrimų apžvalgoje, nagrinėjančioje savanoriavimo privalumus, išskiriama geresnė savanorių psichologinė būklė, aukštesnis laimės, pasitenkinimo gyvenimu, savigarbos lygis, gyvenimo kontrolės jausmas. Supratimas, kad tavo pastangos kažkam padeda, didina pasitenkinimo savimi ir savo gyvenimu jausmą, suteikia jam daugiau prasmės.
– Savanoriavimas gerina savanorių fizinę sveikatą. 2002 metais profesoriaus A. Arnstein ir kolegų atliktas tyrimas atskleidė, kad asmenims, kenčiantiems nuo lėtinio skausmo, sumažėjo skausmo intensyvumas, neįgalumas ir depresijos lygis, ėmus dirbti kitiems, taip pat kenčiantiems nuo lėtinio skausmo. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo asmenys, sergantys koronarine širdies liga, nustatyta, kad po širdies priepuolio savanoriavę asmenys pranešė apie sumažėjusią neviltį bei depresiją – du veiksnius, susijusius su didesne mirtingumo tikimybe. Be to, šie asmenys pranešė apie didesnį savo gyvenimo tikslo jausmą.
– Savanorystė didina žmogaus fizinį aktyvumą, todėl gerėja bendra savijauta, nuotaika, taip pat normalizuojasi kraujospūdis.
– Moksliniai tyrimai atskleidžia savanorystės ir ilgaamžiškumo sąsają. Savanorystė teigiamai veikia socialinius psichologinius veiksnius, tokius kaip gyvenimo tikslo, prasmingumo jausmas. Teigiami socialiniai psichologiniai veiksniai koreliuoja su mažesne prastos fizinės sveikatos rizika. Tad savanoriška veikla gali lemti geresnę žmogaus sveikatos būklę, ilgaamžišką gyvenimą.
Socialinis pažintinis aktyvumas
– Savanoriavimas padeda integruotis į bendruomenę arba tam tikrą socialinę grupę. Savanorystė skatina bendrauti, kurti socialinį tinklą, moko lengviau adaptuotis bendruomenėje, ją suvokti, išlaikyti emocinį stabilumą bei atsparumą negatyviems aplinkos veiksniams. Savanorystė padeda apjungti panašių interesų ir vertybių žmones. Ši pažinčių galimybė praturtina savanorių socialinį gyvenimą, plečia tiek asmeninį, tiek profesinį tinklą.
– „Vaidmenų teorija“ teigia, kad žmogaus socialinius ryšius lemia socialiniai vaidmenys. Savanorio vaidmuo, anot psichologų, gali suteikti gyvenimui prasmę ir tikslą, apsaugoti žmogų nuo izoliacijos sunkiais laikotarpiais.
– Viena svarbiausių savanoriavimo pamokų yra pažinimas ir mokymasis. Savanoriai susiduria su įvairiausiomis situacijomis, padedančiomis plėsti suvokimą apie tai, kaip veikia pasaulis, mokosi naujų specifinių ir socialinių įgūdžių: komunikuoti, dirbti komandoje, planuoti ir organizuoti, taikyti įgytas žinias bei vertybes.
Daugiau informacijos apie savanorystės galimybes galite rasti čia: https://youth.europa.eu/go-abroad/volunteering/volunteer-around-world_en
Naudota literatūra:
- 2023 metų studija “Exploring the Effects of Volunteering on the Social, Mental, and Physical Health and Well-being of Volunteers: An Umbrella Review”;
- 2007 metų studija “THE HEALTH BENEFITS OF VOLUNTEERING”;
- 2007 metų studija “The Health Benefits of Volunteering: A Review of Recent Research”;
- 2003 metų M. Musick ir J. Wilson studija “Volunteering and Depression: The Role of Psychological and Social Resources in Different Age Groups”.