„Aš tiesiog pavargau žiūrėti į save ir kiekvieną kitą moterį, mėginančią persiplėšti pusiau, kad patiktų žmonėms”. Ši frazė, nuskambėjusi filme „Barbie”, puikiai apibendrina šiandienos pasaulio visuomenės stigmą: moterys gimusios tenkinti kitų poreikius. Nenuostabu, kad daugybė merginų ir moterų kasdien gyvena baimėje, jog yra nepakankama, netobula. Moterys, kurios išoriškai atrodo laimingos ir sėkmingos, viduje patiria daug psichologinių kančių. Dėl negebėjimo išreikšti savo nuomonės ir poreikių, jos gyvena svetimų primestą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad tai programuojama dar nuo mažens: mergaitės mokomos būti nuolankiomis, maloniomis ir atsargiomis, o berniukai skatinami rizikuoti ir būti drąsūs. Ilgalaikės šio socialinio stigmatizavimo pasekmės kenkia psichinei moterų sveikatai, jų karjerai ir bendrai gerovei. Pagrindinis klausimas – kaip visuomenė gali išsivaduoti iš šių ribojančių lyčių normų, kad abi lytys galėtų būti netobulos, drąsios ir ištikimos sau?
Drąsa prieš tobulumą
Šią problemą įveikusios moterys teigia, kad drąsa yra kur kas svarbesnis moterų tobulėjimo požymis nei tobulumo siekimas. Stanfordo psichologės Carol Dweck nuomone, teiginys, jog tobulumas – tai būtina sėkmės sąlyga, yra mitas. Anot jos, tobulumo siekis naudingas tik akademinėje aplinkoje, tačiau dažnai būna žalingas sprendžiant realaus pasaulio iššūkius: asmenines nesėkmes, seksualinį priekabiavimą ir pan. Reshma Saujani, knygos „Brave, Not Perfect” autorė teigia, kad išorinis tobulumas nei garantuoja sėkmę, nei apsaugo nuo kritikos. Tuo metu drąsa iššūkių akivaizdoje yra tai, kas iš tiesų svarbu. Nors visuomenėje plačiai pripažįstamas tobulos išorės standartas (kurio pavyzdžiu tampa vieši asmenys, tokie kaip Hillary Clinton, Michelle Obama), galiausiai jo svarba sumenksta prieš drąsą, kurią pasitelkusios moterys kovoja sudėtingose situacijose ir atremia kritiką.
Pakeisti mąstymą
Ištrūkti iš nuolatinio nepasiekiamo tobulumo siekimo ciklo ir ugdyti drąsą moterys gali tik keisdamos mąstyseną ir praktiką. Pirmas esminis žingsnis yra rūpintis savimi. Drąsa reikalauja gebėjimo išlikti protiškai ir fiziškai sveikam. Suteikdamos pirmenybę savo poreikiams – pakankamai miegodamos, medituodamos, mankštindamosis – moterys gali pasiruošti kasdieniams iššūkiams, kuriems reikia drąsos.
Vienas iš būdų ugdyti drąsą yra kelti sau drąsos reikalaujančius iššūkius. Pavyzdžiui, kalbėti susirinkimuose, nebijant kritikos ir vertinimo. Svarbu išdrįsti ieškoti aiškaus grįžtamojo ryšio, po truputį išeinant iš komforto zonos. Nuolat stumdamos ribas, moterys gali patekti į taip vadinamą „tekėjimo“ būseną, kai grįžtamojo ryšio ieškojimas ir nuolatinis savęs tobulinimas tampa norma. Drąsus mąstymas yra pasiekiamas tikslas, vedantis į ilgalaikį asmeninį ir profesinį augimą.
Seserystės galia
2017 metais Shalane Flanagan tapo pirmąja amerikiete, laimėjusia Niujorko maratoną per 40 metų. Tačiau ji pasiekė ne tik naują rekordą – „Shalane Flanagan efektas“ įkvėpė kitas moteris sportininkes susiburti ir palaikyti viena kitą. Kartu ji ir jos komanda dabar yra tarp geriausių pasaulio ilgų nuotolių bėgikių.
Tai puikus įrodymas, kaip susivienijusios ir viena kitą palaikančios moterys gali lengviau pasipriešinti visuomenės normoms, tapti drąsesnėmis ir pasiekti puikių rezultatų.
Drąsa visuomet susijusi su rizika, įskaitant tikimybę klysti ir patirti nesėkmę. Kaskart patyrus nesėkmę seka nevilties periodas, kurį kaip įmanoma greičiau reikėtų pakeisti kitu – drąsos, kurios prireikė pirmajam bandymui, pagerbimu. Vėliau sekanti refleksija (kas nutiko ne taip, kodėl nepasisekė) gali padėti rasti daug genialių sprendimų, kaip elgtis ateityje.
Drąsa, palaikoma seserų ir ugdomo atsparumo, yra raktas į moterų galią bei sėkmę.
Naudota literatūra:
- 2020 metų studija „Does gender have a significant relationship with social courage? Test of dual sequentially mediated pathways”;
- 2016 metų Aliah Aljowaie studija „The Role of Courage in Female Leadership”;
- Reshma Saujani knyga „Brave, Not Perfect”.