Psichikos sveikata

Emocinė sveikata – tai neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Kai mes jaučiamės gerai psichologiškai – lengviau susitvarkome su iššūkiais, jaučiame vidinę pusiausvyrą ir turime daugiau energijos. Tuo pačiu ji stipriai veikia mūsų santykius su kitais ir net mūsų fizinę sveikatą.  Kartais gyvenimas gali tapti pilnas streso ir nenuspėjamų situacijų. Bet kai mes mokame atpažinti savo emocijas ir su jomis susigyventi,...

Panikos atakos – tai staigūs, intensyvūs nerimo epizodai, pasireiškiantys fiziniais ir emociniais simptomais, tokiais kaip širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas ar mirties baimė. Nors šie epizodai dažnai siejami su suaugusiaisiais, jie vis dažniau pasireiškia ir tarp jaunimo. Psichiatrė Lina Matutytė teigia, kad panikos priepuoliai dažniausiai prasideda paauglystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje. Jos praktikoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai besikartojantys panikos...

Ar žinojote, kad šiandien beveik kas antras planetos gyventojas naudojasi socialiniais tinklais? „Facebook“ turi beveik 3 milijardus aktyvių naudotojų, „Instagram“ – apie 2,5 milijardo, o „YouTube“ – net 5 milijardus. Tai – įspūdingi skaičiai, rodantys, kokią svarbią vietą mūsų kasdienybėje užima socialinės medijos. Tačiau jų populiarumą lydi ir kita, ne tokia šviesi pusė. Kodėl socialiniai tinklai mus traukia? Socialiniai tinklai...

Technologijos vystosi žaibiškai – žmonija tyrinėja Jupiterio palydovus, kuria dirbtinį intelektą ir pažangias vakcinas. Tačiau lyčių lygybės klausimais vis dar judame vėžlio žingsniu. Stereotipai apie „tikrą vyrą“ tebėra gilūs ir pavojingi. Žymi žurnalistė ir knygų autorė Peggy Orenstein, apklaususi šimtus paauglių vaikinų, pastebėjo įdomų paradoksą. Paklausti, kokia yra ideali moteris, jie dažniausiai atsakydavo – „intelektuali“, „ambicinga“. Tačiau idealų vyro paveikslą...

Ar jaučiatės lengvai prarandantys kontrolę ir pasiduodantys neigiamoms emocijoms? Ieškote būdų, kaip kontroliuoti pyktį? Tuomet turime puikių žinių: Jūs galite suvaldyti pyktį ir panaudoti jį geresniems tikslams. Charles H. Elliott ir Laura L. Smith – psichologai, kurių specializacija – nerimo ir nuotaikos sutrikimų gydymas, savo bendroje psichologinės savipagalbos knygoje „Anger Management For Dummies” kalba apie pykčio valdymo būdus ir kaip...

Socialinio nerimo priežastys gali būti įvairios. Įtakos tam gali turėti genetiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, griežta tėvų kontrolė ar perdėtas kritikavimas gali lemti žemesnę savivertę, tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo svajones ir pan.. Įtakos turi kūno pokyčiai, neigiamos patirtys (patyčios, priekabiavimas) ar vyraujančios socialinės normos ir lūkesčiai, ypač paauglių tarpe, kurie patiria didelį spaudimą prisitaikyti ir...

Nerimas gana dažnas reiškinys visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tačiau per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina ir gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti mūsų gyvenimo kokybę. Socialinis nerimas yra dažnai pasitaikantis emocinis sutrikimas, dažniausiai jo pradžia (90 proc.) yra paauglystėje maždaug nuo 13 metų. Paauglystė yra sudėtingas laikas, kai jaunuoliai susiduria...

2023 metais Vivekas Murthy (Vivek Murthy), JAV generalinis chirurgas, pripažino vienatvę visuomeninio mąsto problema. Pagal Meta-Gallup apklausą, kuri įvyko tais pačiais metais, beveik 1 iš 4 suaugusių asmenų teigė, kad jaučiasi vieniši. 21 a. gyventojai, gyvena technologijų, socialinių tinklų egzistavimo metu. Metu, kai susisiekimas su kitu žmogumi reikalauja tiktai kelių mygtukų paspaudimų ir vis tiek vienatvės jausmas didėja. Vienatvė dažniausiai...

Vėjas plaukuose, atviras dangus, laisvės pojūtis. Šiais laikais esam pasiklydę ir priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų. O tai reiškia, kad sūpynių ir supimosi nauda lieka neįvertinta. Tai apima socialinių įgūdžių formavimąsi, dėmesio koncentravimą ir nuotaikos gerinimą. Todėl laikas dar kartą prisiminti kodėl suptis ne tik smagu, bet ir naudinga. Jau vaikystėje vaikai susipažįsta su savo kūnu. Gal būt mums, suaugusiems tai...

Tokios frazės kaip „jei nebūčiau taip vėlai ėjusi“, „jei nebūčiau devėjusi tos aptemptos suknelės“, „jei būčiau paklausiusi mamos…“ dažnai girdimos aukų, patyrusių seksualinę prievartą, pasakojimuose. Smurtas, koks jis bebūtų, visada palieka žalojantį poveikį ir aukoms, ir smurtautojams. Ir vieni, ir kiti gali būti pavadinti aukomis, nes ir vieniems, ir kitiems reikia pagalbos. Seksualinė prievarta palieka labai skausmingas ir sunkiai gydomas...