Ar žinojote, kad šiandien beveik kas antras planetos gyventojas naudojasi socialiniais tinklais? „Facebook“ turi beveik 3 milijardus aktyvių naudotojų, „Instagram“ – apie 2,5 milijardo, o „YouTube“ – net 5 milijardus. Tai – įspūdingi skaičiai, rodantys, kokią svarbią vietą mūsų kasdienybėje užima socialinės medijos. Tačiau jų populiarumą lydi ir kita, ne tokia šviesi pusė.
Kodėl socialiniai tinklai mus traukia?
Socialiniai tinklai turi daug privalumų: jie skatina bendravimą, ypač uždaresniems žmonėms, suteikia erdvės saviraiškai, padeda dalintis informacija, kūryba, idėjomis. Tai – neabejotinai vertingi įrankiai šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau vis dažniau kalbama ir apie tai, kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichiką, emocijas ir net fiziologiją.
Priklausomybė ir jos pasekmės
Mokslas rodo, kad socialiniai tinklai gali sukelti priklausomybę. Notifikacijos, „patinka“ paspaudimai, komentarai veikia smegenų malonumo centrus – skatina sugrįžti vėl ir vėl. Šios technologijos yra sąmoningai sukurtos taip, kad vartotojai kuo daugiau laiko praleistų platformose.
Laikui bėgant, tai gali kelti apatiją, sumažinti norą bendrauti realybėje, mažinti fizinį aktyvumą. Jauni žmonės tampa uždaresni, labiau linkę į nerimą ar depresiją. Vienas 2016 m. tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria miego sutrikimus, žemesnę savivertę, aukštesnį nerimo lygį.
Tobulo gyvenimo spąstai
Dar viena grėsmė – nuolatinis lyginimasis su kitais. Socialiniuose tinkluose matome kruopščiai atrinktas akimirkas, tobulai surežisuotas nuotraukas, sėkmių istorijas. Lygindami tai su savo kasdienybe, dažnai pradedame jaustis nepilnaverčiai. Taip kyla stresas, pavydas, emocinis išsekimas.
Tačiau išeitis yra – 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad sumažinus socialinių tinklų naudojimą iki 30 minučių per dieną, ženkliai sumažėja vienišumo, nerimo ir depresijos lygis.
Melagienos ir pavojai privatumui
Socialiniai tinklai – tai ir terpė dezinformacijai bei melagienoms plisti. Kai trūksta kritinio mąstymo įgūdžių, netikra informacija gali paveikti nuomonę, sprendimus ir net sukelti visuomenės susiskaldymą.
Kita problema – privatumo pažeidimai. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras primena, kad naudojantis socialiniais tinklais svarbu:
- naudoti stiprius slaptažodžius (mažiausiai 9 simboliai, įvairūs ženklai);
- nesidalinti slaptažodžiais;
- nenaudoti to paties slaptažodžio skirtingose paskyrose;
- neprisijungti viešaisiais įrenginiais;
- riboti asmeninės informacijos kiekį;
- naudoti dviejų faktorių autentifikaciją;
- įjungti perspėjimus apie nesėkmingus prisijungimus.
Socialiniai tinklai – tai neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis. Tačiau labai svarbu išlaikyti sąmoningumą, atsakomybę ir kritinį mąstymą, kad technologijos tarnautų mums, o ne mes joms.