Socialinis nerimas arba ką kiti pagalvos? (2)

Socialinio nerimo priežastys gali būti įvairios. Įtakos tam gali turėti genetiniai, socialiniai ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, vaikystės traumos, griežta tėvų kontrolė ar perdėtas kritikavimas gali lemti žemesnę savivertę, tėvų noras per vaikus įgyvendinti savo svajones ir pan.. Įtakos turi kūno pokyčiai, neigiamos patirtys (patyčios, priekabiavimas) ar vyraujančios socialinės normos ir lūkesčiai, ypač paauglių tarpe, kurie patiria didelį spaudimą prisitaikyti ir būti priimtam.

Štai keletas patarimų kaip jaunuoliai gali sau padėti:

Pagalvoti, ar nerimaujama pagrįstai. Dažniausiai tai parodo, kai nerimas nepadeda rasti sprendimo, o tik apsunkina padėtį arba pats tampa problema.
Rašyti dienoraštį. Gyvenimo ir emocijų stebėjimas gali padėti įvertinti, pamatyti kas sukelia neigiamus jausmus bei kas padeda pasijusti geriau.
Išmokti susitaikyti su tuo, ko negali pakeisti. Kai aplinkybių pakeisti negali, – keisk savo požiūrį.
Išsipasakoti. Patarimų gali duoti kuris iš tėvų ar patikimas draugas.
Atpažinti, pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos – profesionalios pagalbos gali suteikti psichologas mokykloje (nemokamai), Panevėžio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (nemokamai), asmens sveikatos įstaigose, psichikos sveikatos centruose, privatūs psichologai. Galimos nuotolinės konsultacijos telefonu ar socialinėmis bendravimo programomis. Nemokamos konsultacijos: https://paneveziorvsb.lt/apie-mus/kontaktai/
Mokymasis grįžimo į realybę technikų – meditacijų, kvėpavimo, dėmesio fokusavimo ir pan.
Nusistatyti savo prioritetus. Valdyti savo laiką ir energiją.
Užsiimti tuo kas teikia malonumą, atpalaiduoja.

Nereikėtų socialinio nerimo painioti su drovumu. Drovumas, tai įgimta žmogaus charakterio savybė, bruožas. Drovus žmogus ne visada kenčia nuo socialinio nerimo. Drovūs jaunuoliai dažnai yra užgožiami aktyvių ir energingų jaunuolių, todėl drovumas gali atrodyti kaip problema. Tačiau, jei jaunuolis priima tą savo drovumą, tada atsiskleidžia jo privalumai – drovūs žmonės yra labai
empatiški – jautriau reaguoja į kitus žmones ir lengviau sukuria artimus asmeninius ryšius, su jais nori bendrauti kiti, jie yra patikimi. Drovūs jaunuoliai mokosi iš savo sunkumų, todėl taip galima išvengti socialinio nerimo sutrikimo.

Mokslininkai nustatė, kad Z karta, gimusi nuo 2003 metų, bus socialiai atsargesni ir drovesni. Gerokai drovesni nei vadinamoji tūkstantmečio karta. Dar didesnis Z kartos drovumas išryškėjo po Covid-19 pandemijos. Įdomu tai, kad Y kartos (gimusieji 1984 – 2003 m.) drovumui pandemija didelės reikšmės neturėjo. Buvimas socialiniuose tinkluose galėjo padidinti socialinį nerimą ir lemti didesnį jautrumą bei baimę galvojant, kaip tave vertina kiti. Visa tai sukūrė drovesnę kartą, kuriai drąsiausia bendrauti iš už kitos pusės ekrano. Čia laukia didelis visų įsitraukimas ir iššūkis, lavinant jaunuolių socialinius įgūdžius: mokantis bendrauti, mažinant baimes ir socialinį nerimą.

Socialinis nerimas yra rimta problema, kuri gali labai apsunkinti jaunuolių gyvenimą. Abipusis supratimas apie šios būklės priežastis, simptomus ir pagalbos galimybes yra svarbus žingsnis siekiant padėti jaunuoliams įveikti socialinį nerimą ir gyventi pilnavertį gyvenimą, įgyti pasitikėjimo savimi ir sėkmingai įveikti socialinius iššūkius jau dabar. Tokiu būdu jaunuoliai gebės atitinkamai reaguoti mokykloje bei išsiugdys tvirtesnį socialinį atsparumą ateityje ir ras savo vietą pasaulyje.

Literatūros šaltiniai:

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės Dovilė Švabinskienė ir Deimantė Kirvelienė

- Psichikos sveikata
2024-11-11