Socialinis nerimas arba ką kiti pagalvos?(1)

Nerimas gana dažnas reiškinys visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tačiau per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina ir gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti mūsų gyvenimo kokybę. Socialinis nerimas yra dažnai pasitaikantis emocinis sutrikimas, dažniausiai jo pradžia (90 proc.) yra paauglystėje maždaug nuo 13 metų. Paauglystė yra sudėtingas laikas, kai jaunuoliai susiduria su įvairiais fiziniais, socialiniais ar emociniais pokyčiais. Paaugliams ir šiaip būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Socialinis nerimas kyla socialinėse situacijose: kai jaunuolis gali atsidurti dėmesio centre, kai yra stebimas ar matomas kitų žmonių, kai gali būti kritikuojamas arba galvoja, jog jį kiti kritikuos. Pagrindinė mintis, kuri sukasi jaunuolių galvoje „ką kiti pagalvos?“.

Paprastas nerimas kyla, kai galvojame apie galimai ateityje įvyksiančius mums baisius, nemalonius įvykius, o socialinis nerimas yra labiau apibrėžtas – jis kyla tose situacijose, aprašytose aukščiau. Nerimas pasireiškia per:

fizinius pojūčius (nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas);
per akademinius rezultatus – sunkiau mokytis, nebaigiama mokykla;
per emocijas – dirglumas, verksmingumas, bloga nuotaika, pyktis ir pan;
per elgesį – tampa labiau izoliuoti, vengia socialinių situacijų, per valgymo sutrikimus, žalingus įpročius arba atvirkščiai stengdamiesi paslėpti savo nerimą susikoncentruoja į draugus.

Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, jis neturi konkretumo ir yra įsivaizduojamas, todėl nėra lengva su juo kovoti. O baimės jausmas yra atsakas į jau atpažintą pavojų ar grėsmę ir žmonės pajėgūs įvardinti ko jie bijo ir kodėl.

Kuo nerimas gali būti naudingas? Visos emocijos, jausmai yra naudingos ir reikalingos. O nerimas mus gali įspėti apie gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, skatina veikti ir įveikti kliūtis. Tai gi nerimas gali būti stipri paskata veikti arba elgtis teisingai. Tarkim, kitą savaitę mokykloje kontrolinis darbas. Dėl to, nerimaudamas jaunuolis, šią savaitę tikriausiai prisivers daugiau pasimokyti. Tikėtina, kad tuomet gaus geresnį pažymį. Deja, bet yra jaunuolių, kurių mintis užvaldo nekontroliuojamas nerimas. Nerimas tampa problema, kai žmogus pradeda vengti tų socialinių situacijų, pavyzdžiui viešai kalbėti, atsakinėti prieš klasę, pristatinėti savo projektus, dalyvauti mokyklų renginiuose, visai būdais išsisukinėti, pradeda naudoti pagalbines priemones, laukdami nusiraminimo – vartoja elektronines cigaretes, marihuaną ar kitas narkotines medžiagas, raminamuosius, alkoholį arba deda per dideles pastangas pavyzdžiui, viską mokosi atmintinai, nuolatos repetuoja ir modeliuoja situacijas, vengia viešai kalbėti, bendrauti ir pan. Dažnai jaunuoliai bando paslėpti savo nerimą ir kūno reakcijas (raudonį, rankų drebulį, prakaitavimą ir pan.) pagalbinėmis priemonėmis: kapišonas ant galvos, per dideli rūbai, pastovus lindėjimas telefone, merginos naudodamos per gausų makiažą. Toks vengimas situacijų ir saugumo suteikiantis elgesys jaunuoliams neleidžia mokytis, augti, tobulėti ir patirti naujų patirčių. Tai labai apriboja, uždaro savyje. Jaunuoliai būna žemesnės savivertės, jie gali nebaigti mokyklos, jiems sunkiau bus integruotis į suaugusiųjų gyvenimą, realizuoti save.

Žinant bei matant su kuo tenka susidurti jaunuoliams, suaugę asmenys (tėvai/globėjai, pedagogai, pagalbos specialistai) gali padėti ugdyti jaunuolių savimonę ir savivertę, skatinant bendravimą nuo ankstyvo amžiaus taip išvengiant socialinio nerimo vystymosi neigiama prasme. Parama ir jaučiamas supratingumas iš aplinkos gali padėti paaugliams jaustis saugiau ir labiau pasitikėti savimi. Taip pat svarbu, kad jaunuoliai žinotų apie socialinį nerimą ir jo simptomus, kad jie patys galėtų atpažinti problemą ir kreiptis pagalbos. Taip bendromis pastangomis bus išvengta rimtų sveikatos sutrikimų (depresijos, savižalos, apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis, priklausomybių) ar netgi tragiškų įvykių (savižudybių). Jaunuolius jaučiančius socialinį nerimą, kankina vienišumo, nereikalingumo jausmas.

Literatūros šaltiniai:

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės Dovilė Švabinskienė ir Deimantė Kirvelienė

- Psichikos sveikata
2024-11-08