Tokios frazės kaip „jei nebūčiau taip vėlai ėjusi“, „jei nebūčiau devėjusi tos aptemptos suknelės“, „jei būčiau paklausiusi mamos…“ dažnai girdimos aukų, patyrusių seksualinę prievartą, pasakojimuose. Smurtas, koks jis bebūtų, visada palieka žalojantį poveikį ir aukoms, ir smurtautojams. Ir vieni, ir kiti gali būti pavadinti aukomis, nes ir vieniems, ir kitiems reikia pagalbos. Seksualinė prievarta palieka labai skausmingas ir sunkiai gydomas dvasines žaizdas, ilgam sutrikdo fizinę sveikatą, reprodukcines funkcijas ir socialinį prisitaikymą. Tai palieka tarpusavyje susijusias pasekmes.
Seksualinę prievartą beveik visada lydi brutalus fizinis smurtas. Prievartos metu patirti sužalojimai gali būti tokie stiprūs, jog baigiasi mirtimi arba fizine negalia. Patirto smurto pasekmės ne tik sužalojimai, invalidumas ir slauga, bet ir emocinės bei elgesio problemos, depresija, alkoholizmas, nerimas, savižudiškas elgesys, lytiškai plintančios ligos ir panašiai. Tam tikros seksualinės prievartos pasekmės pačios savaime tampa tolesnio traumavimo priežastis. Prie tokių pasekmių priskiriama:
- Nėštumas, kuris dažniausiai baigiasi abortu,
- Nevaisingumas, kuris yra dažna nėštumo nutraukimo ligų ar sužalojimo pasekmė,
- Lytiškai plintančios ligos, tarp jų ir ŽIV,
- Seksualinė disfunkcija,
- Įvairūs vidaus organų sužalojimai ir infekcijos.
Seksualinio smurto padaryta žala persmelkia visas žmogaus gyvenimo sritis, todėl ją pašalinti labai sunku. Psichologinė žala taip pat gali būti laikoma kaip vienas sunkiausiai kompensuojamų šio smurto padarinių. Seksualinės prievartos aukos visada išgyvena gilią krizę. Patirta prievarta sukelia jausmų sumaištį, siaubą ir chaosą. Jausmas, vyraujantis po patirtos seksualinės prievartos, yra baimė. Baimės stiprumas ir trukmė labai priklauso nuo patirtos prievartos pobūdžio ir nuo to, ar prievartautojas tebėra laisvėje. Smurtautojas, siekdamas nuslėpti nusikaltimą, dažiausiai siekia įbauginti auką grasinimais, ar net šantažu. Keršto baimė dažnai būna stipresnė už norą rasti pagalbą, todėl aukos apie patirtą smurtą linkusios nepasakoti net patiems artimiausiems žmonėms.
Pirmąją savaitę po patirtos prievartos dauguma aukų skundžiasi dažna nuotaikų kaita, padidėjusiu įtarumu, dirglumu, įkyriai grįžtančiais ir pasikartojančiais prievartos vaizdais, garsais ir kvapais, sunku nusedėti vienoje vietoje, norisi nuolat judėti, tarytum būtų įmanoma rasti saugesnę vietą, ar padėtį. Seksualinės prievartos aukos dažnai jaučiasi purvinos, nešvarios. Gali padidėti poreikis nuolat praustis ir švarintis. Neretai aukos jaučiasi taip, tarytum jas kažkas visą laiką stebėtų, sektų, lauktų pasaloje. Gali būti sutrikęs apetitas ir miegas, kankinti naktiniai košmarai ir fobijos. Moteris ir merginas, kurios nesikreipė pagalbos, dažnai kankina nerimas dėl galimo nėštumo ar lytiškai plintančių ligų. Laikui bėgant baimė ir nerimas ne mažėja, o didėja. Emocinė reakcija gali būti tokia stipri, jog gali baigtis bandymu žudytis ar savižudybe.
Pasišlykštėjimas, baimė ir neapykanta prievartautojui plinta ir virsta atšiaurumu ir priešiškumu visiems vyrams, jei prievartautojas buvo vyras. Tai lemia lytinio gyvenimo ir intymių ryšių užmezgimo bei palaikymo sunkumus.
Dėl šių priežasčių dažnai siekiama atsiriboti nuo šeimos ir artimųjų, sumažėja žmogaus darbingumas ir visuomeninis aktyvumas. Kuo mažiau pagalbos auka sulaukia tuoj pat po patirto smurto, tuo sunkesnių pasekmių galima tikėtis ateityje.
Liūdina žinia, kad ir kokia pagalba būtų suteikta, visiškai atitaisyti seksualinės prievartos padarytą žalą beveik neįmanoma. Todėl ši prievartos rūšis priskiriama prie brutualiausių ir stipriausiai asmenybę žalojančių smurto rūšių.