Fizinis aktyvumas

Šiandien jauno žmogaus kasdienybėje judėjimo lieka vis mažiau. Didelę dienos dalį praleidžiame sėdėdami: mokykloje per pamokas, ruošdami namų darbus, važiuodami į mokyklą ar kitur, laisvalaikiu naudodamiesi telefonu, kompiuteriu ar žiūrėdami televizorių. Pats sėdėjimas nėra problema, tačiau problema atsiranda tada, kai jis užima didžiąją dienos dalį, o fiziniam aktyvumui lieka vis mažiau laiko. Sėslus gyvenimo būdas ypač svarbus kalbant apie vaikus...

Įsivaizduok, kad turi supergalią: gali pagerinti nuotaiką, sustiprinti širdį, net pagerinti atmintį – ir tam tereikia dviračio. Važinėjimas dviračiu ne tik smagus, bet ir itin naudingas sveikatai, ypač jaunam žmogui. Šiuolaikinėje visuomenėje, kur didelė dalis laiko praleidžiama sėdint prie kompiuterio ar automobilyje, važinėjimas dviračiu tampa viena iš efektyviausių priemonių stiprinti sveikatą ir gerinti savijautą. Dviratis – tai ne tik pramoga...

Vos 20 minučių gryname ore kasdien – tiek užtenka pagerinti nuotaiką, sumažinti nerimą ir sustiprinti bendrą savijautą. Tokias išvadas pateikia „International Journal of Environmental Health Research“, ir tai tik vienas iš daugelio tyrimų, rodančių, kad gamta ir grynas oras veikia mus kaip natūrali terapija. Kodėl verta būti lauke? Kur ieškoti gryno oro? Miesto gyvenimo tempas ir tarša ne visuomet leidžia...

Sportas, kuris vienu metu lavina kūną, ramina mintis ir padeda jaustis geriau Nuo pat pirmųjų gyvybės akimirkų žmogų lydi vanduo – jis yra mūsų pirmoji aplinka. Galbūt todėl buvimas vandenyje natūraliai teikia saugumo, lengvumo ir atsipalaidavimo pojūtį. Plaukimas yra viena universaliausių fizinio aktyvumo formų, tinkama kiekvienam – nepriklausomai nuo amžiaus ar fizinės formos. Kodėl verta rinktis plaukimą? Plaukimas ramina mintis...

Mažas fizinis aktyvumas, sėdimas gyvenimo būdas vis labiau plinta ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse,  dėl šios priežasties kartu nuosekliai auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Sergamumo lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis galima išvengti padidinat savo fizinį aktyvumą. Bendram fiziniam aktyvumui padidinti tinka pati paprasčiausia veikla: vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu ar kita mechanine transporto priemone, o ne vairuoti automobilį, lipti laiptais, o ne keltis liftu...

Visame pasaulyje yra aktuali kūno svorio tema. Nuo pat mažų dienų yra rūpinam4s savo kūno svoriu, stebime, kad jis būtų normalus ir nesudarytų rizikos sveikatai. Svoris turi būti palankus sveikatai, jis neturi būti nei per mažas, nei per didelis (antsvoris, nutukimas). Normalus ir palankus sveikatai kūno svoris yra toks, kuris nekelia žmogaus kūnui bei organizmui rizikos susirgti keliomis ligomis, kurias...

Vėjas plaukuose, atviras dangus, laisvės pojūtis. Šiais laikais esam pasiklydę ir priklausomi nuo šiuolaikinių technologijų. O tai reiškia, kad sūpynių ir supimosi nauda lieka neįvertinta. Tai apima socialinių įgūdžių formavimąsi, dėmesio koncentravimą ir nuotaikos gerinimą. Todėl laikas dar kartą prisiminti kodėl suptis ne tik smagu, bet ir naudinga. Jau vaikystėje vaikai susipažįsta su savo kūnu. Gal būt mums, suaugusiems tai...

Joga gali būti naudinga ir veiksminga priemonė, kuria siekiama sumažinti nugaros skausmus. Dėl sėdimo gyvenimo būdo, mažo fizinio aktyvumo nugaros skausmai gali tapti dažna visuomenės problema. Jogos pratimai, kurie stiprina raumenis, didina lankstumą ir skatina teisingą kūno laikyseną, gali padėti mažinti skausmą ir pagerinti nugaros sveikatą. Kaip jogos pratimai gali padėti mažinti nugaros skausmą: 1. Stiprina raumenis: Jogos asanos gali...

Joga – tai judesio forma, kurioje derinamas dėmesingas ir sutelktas kvėpavimas (pranajama), fizinės pozos (asanos) ir meditacija (dyana). Ši praktika prasidėjo daugiau nei prieš 3000 metų ir yra pagrįsta Indijos filosofija, tačiau yra daug skirtingų jogos stilių, pradedant švelniomis praktikomis ir baigiant stipraus fizinio pasirengimo reikalaujančiomis praktikomis, skirtingai praktikuojamais kvėpavimo metodais ir meditacija. Joga gali turėti daug teigiamo poveikio žmogaus...