
Visame pasaulyje yra aktuali kūno svorio tema. Nuo pat mažų dienų yra rūpinam4s savo kūno svoriu, stebime, kad jis būtų normalus ir nesudarytų rizikos sveikatai. Svoris turi būti palankus sveikatai, jis neturi būti nei per mažas, nei per didelis (antsvoris, nutukimas). Normalus ir palankus sveikatai kūno svoris yra toks, kuris nekelia žmogaus kūnui bei organizmui rizikos susirgti keliomis ligomis, kurias sukelia per didelis svoris ar per didelė kūno riebalų masė. Normalus kūno svoris toks, kai organizmas neturi riebalų pertekliaus, galinčio būti širdies ligų, diabeto, kitų ligų, o ypač kai kurių rūšių vėžio priežastim.
Kūno svoris ir kūno sandara yra labai svarbūs ir labai reikšmingi įvairių ligų rodikliai. Bendram kūno vaizdui susidaryti yra naudojami matavimai: svoris, KMI, procentinė riebalų ir liesoji kūno masė, centriniai riebalų pasiskirstymo matavimai.
Kūno masės indekso nustatymas yra dažniausiai taikomas metodas, kuris leidžia įvertinti asmens nutukimą visoje populiacijoje.
Organizmo optimaliam funkcionavimui reikalinga energija, kuri yra gaunama su maistu. Reikalingas energijos kiekis kiekvienam yra individualus, priklausomai nuo žmogaus ūgio, amžiaus, svorio ir fizinio aktyvumo. Kuomet su maistu gautos energijos kiekis yra didesnis nei išeikvojamos energijos, tuomet maisto medžiagų perteklius virsta riebalais, kurie skatina svorio augimą ir apimčių didėjimą. Kūno svorį rekomenduojama vertinti pagal KMI, naudojant PSO KMI vertinimo duomenis. Nutukimas skiriamas į 3 kategorijas: I laipsnio nutukimas (antsvoris) – nedidelis, KMI 25-29,9 kg/m2 , tačiau būtina susirūpinti kūno mase ir mityba, II laipsnio nutukimas – vidutinis, KMI 30-34,9 kg/m2 ir III laipsnio nutukimas – didelis, KMI ≥ 40 kg/m2. Palankus sveikatai, mažiausiai rizikos turintis, normalus kūno svoris yra kai KMI 18,5-24,9 kg/m2.
Ne visuomet galima pasitikėti KMI rodikliais, ypač jei žmogus sportuojantis ar vyresnio amžiaus ( > 64 m.), todėl kūno svorio rodikliams nustatyti matuojama liemens apimtis. Naudojant šį metodą galima įvertinti, ar riebalinio audinio pasiskirstymas po kūną nekelia rizikos sveikatai.
Kiekvienas turėtų rūpintis, kad, tampant vis vyresniam, kūno svoris nedidėtų. Kad tai neatsitiktų, reikia pereiti prie sveikos mitybos, o ypač naudinga būti dar ir fiziškai aktyviam. Atsikratyti padidėjusio svorio rekomenduojama ir sumažinant suvartojamų kalorijų kiekį, ir padidinant fizinį aktyvumą – abiejų rekomendacijų programa duoda geresnių svorio metimo rezultatų nei laikymasis kurios nors vienos jų.
JPSPP koordinatorė Edita Jankienė
