Šiandien jauno žmogaus kasdienybėje judėjimo lieka vis mažiau. Didelę dienos dalį praleidžiame sėdėdami: mokykloje per pamokas, ruošdami namų darbus, važiuodami į mokyklą ar kitur, laisvalaikiu naudodamiesi telefonu, kompiuteriu ar žiūrėdami televizorių. Pats sėdėjimas nėra problema, tačiau problema atsiranda tada, kai jis užima didžiąją dienos dalį, o fiziniam aktyvumui lieka vis mažiau laiko.
Sėslus gyvenimo būdas ypač svarbus kalbant apie vaikus ir paauglius, nes tai laikotarpis, kai organizmas auga, vystosi ir formuojasi įpročiai, kurie gali išlikti ir suaugus. Fizinis aktyvumas šiuo metu reikalingas ne tik gerai fizinei formai palaikyti. Judėjimas svarbus kaulų ir raumenų vystymuisi, širdies ir kraujagyslių sistemai, medžiagų apykaitai, miegui ir bendrai savijautai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnis sėdėjimo laikas vaikystėje ir paauglystėje yra susijęs su didesniu kūno riebalų kiekiu ir didesne antsvorio bei nutukimo rizika. Čia svarbus ir kūno masės indeksas (KMI), tačiau vien tik skaičius svarstyklėse neparodo visos situacijos. Per mažas fizinis aktyvumas gali būti susijęs ir su kraujospūdžiu, gliukozės bei insulino apykaita, cholesterolio rodikliais ir bendra širdies bei kraujagyslių sistemos būkle. Kitaip tariant, judėjimo trūkumas gali turėti įtakos sveikatai dar tada, kai jaunas žmogus pats nejaučia jokių sveikatos sutrikimų.
Ne mažiau svarbi ir psichikos sveikata. Fizinis aktyvumas siejamas su geresne vaikų ir paauglių emocine savijauta, mažesniais depresijos ir nerimo simptomais bei geresniu miegu. Tuo tarpu didelis sėdimo elgesio, ypač su ekranais susijusio, kiekis dažnai eina kartu su trumpesniu miegu ir mažesniu fiziniu aktyvumu. 2026 m. paskelbti tyrimų duomenys taip pat parodė ryšį tarp ilgesnio ekrano naudojimo sėdint ir didesnio depresijos simptomų pasireiškimo paauglystėje. Tai nereiškia, kad telefonas ar kompiuteris savaime sukelia psichikos sveikatos problemų. Daug svarbiau tai, kiek laiko prie ekranų praleidžiama ir kokią vietą jie užima visoje jauno žmogaus dienoje.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja 5–17 metų vaikams ir paaugliams kasdien vidutiniškai bent 60 minučių skirti vidutinio ar didelio intensyvumo fizinei veiklai. Tačiau šios rekomendacijos nereikėtų suprasti tik kaip reikalavimo kasdien sportuoti. Į šį laiką gali patekti ėjimas pėsčiomis, važinėjimas dviračiu, aktyvūs žaidimai, šokiai, plaukimas, fizinio ugdymo pamokos ar kita veikla, kurios metu žmogus juda.
Problema ta, kad šiuolaikinėje aplinkoje daugelį dalykų galime atlikti beveik nejudėdami. Galime nuvažiuoti net ir trumpą atstumą, užuot jį nuėję pėsčiomis, laisvalaikį praleisti prie ekrano, o bendravimą perkelti į virtualią erdvę. Dėl to judėjimas iš natūralios kasdienybės dalies pamažu tampa veikla, kuriai reikia skirti papildomo laiko.
Todėl kalbant apie nejudantį jaunimą svarbu galvoti ne vien apie sportą ar kūno svorį. Sėslus gyvenimo būdas yra susijęs su daugeliu sveikatos sričių – fizine būkle, kūno mase, širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikata, miegu ir psichikos savijauta. Kuo anksčiau kasdienybėje atsiranda pakankamai judėjimo, tuo daugiau galimybių išsaugoti sveikatą ir ateityje.
Judėjimas neturi būti sudėtingas. Kartais tai tiesiog kelias į mokyklą pėsčiomis, pasivaikščiojimas po pamokų, aktyvus laikas su draugais ar pasirinkta sporto veikla. Svarbiausia, kad jauno žmogaus dienoje judėjimui būtų skirta ne tik likusi laiko dalis, bet ir sąmoningai jam atrasta vieta.
Jaunas žmogus neturėtų visos dienos praleisti „stop kadre“. Judėjimas yra viena iš svarbių sąlygų augti sveikam – ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Parengė Jonavos savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorius
Literatūra
- World Health Organization. (2020). WHO Guidelines on Physical Activity and Sedentary Behaviour. Geneva: WHO.
- Bull, F. C., Al-Ansari, S. S., Biddle, S. et al. (2020). World Health Organization 2020 guidelines on physical activity and sedentary behaviour. British Journal of Sports Medicine, 54, 1451–1462.
- Chaput, J.-P., Willumsen, J., Bull, F. et al. (2020). 2020 WHO guidelines on physical activity and sedentary behaviour for children and adolescents aged 5–17 years: summary of the evidence. International Journal of Behavioral Nutrition and Physical Activity, 17, 141.
- WHO Regional Office for Europe. (2024). A focus on adolescent physical activity, eating behaviours, weight status and body image in Europe, Central Asia and Canada: Health Behaviour in School-aged Children international report from the 2021/2022 survey.
- Nonlinear dose-response relationships between screen time–based sedentary behavior and depression in adolescents: a systematic review and multilevel meta-analysis. (2026). Mental Health and Physical Activity, 30, 100766.