Tikriausiai ne vienam yra tekę girdėti posakį – „Obuolys nuo obels netoli rieda”. Žinoma, jis nėra iš piršto laužtas, tačiau tikrai nereiškia, kad kiekvienas vaikas yra pasmerktas kartoti savo tėvų klaidas.
Augančiam vaikui tėvai yra pirmasis ir vienintelis pasaulis, iš kurio automatiškai mokosi. Taip veikia žmogaus smegenys: mes puikiai mokomės vieni iš kitų, kopijuodami ir atkartodami vieni kitus. Todėl tėvai iš tikrųjų turi daug įtakos vaikų gyvenime. Psichologijoje yra pastebima, kad vaikai turi tokias pat baimes kaip ir jų tėvai, arba vaikų, kurių savivertė pažeista, tėvų savivertė lygiai tokia pati.
Kalbant apie priklausomybes, rizika taip pat yra didesnė. Tačiau kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau pasirinkimų jis turi. Augdamas jaunuolis turi galimybę nuspręsti savarankiškai ir pasirinkti tai, kas geriausiai atitinka jo norus bei ateities tikslus.
Kartais tėvų pavyzdys gali parodyti, kaip nereikia elgtis, ir leidžia mums suprasti, kokio gyvenimo nenorime. Tai taip pat yra mokymasis. Žinoma, vaikai, gyvenantys su tėvais, kenčiančiais nuo priklausomybės, išgyvena itin platų jausmų ir patyrimų spektrą. Jiems gali būti gėda, pikta, liūdna, neramu ir baisu. Taip pat vaikai jaučiasi bejėgiai. Tokiu atveju svarbu nepamiršti, kad tėvai yra suaugę žmonės, ir vaikai nėra atsakingi už tėvų gyvenimo pasirinkimus. Dažniausiai tėvai elgiasi taip, kaip gali, taip, kaip moka. Nei kaltinimai, nei pyktis nepadeda „pagydyti“ tėvų ar patiems jaustis geriau.
Ką daryti jaunuoliui, ieškančiam teisingo kelio?
Jei jaunuolis aiškiai žino, kad nenori įklimpti į priklausomybių liūną, tuomet jis renkasi kitą kelią – kelią be kvaišalų. Tokiam paaugliui rekomenduočiau vengti pasilinksminimo vietų ir vakarėlių, kur yra vartojamas alkoholis. Labai svarbu susirasti draugų ir bendraminčių, kurie puoselėja panašias vertybes.
Rekomenduoju susirasti hobį ir skirti jam daugiau laisvalaikio. Tai gali būti sportas, menas, muzika ar įvairios bendrystės grupės.
Labai svarbu prisiminti, kad pasirinkimas visada yra. Neužkirskite sau kelio, galvodami priešingai. Taip pat skatinu nesustoti ieškoti. Jei kartą nepasisekė, būtinai bandykite dar kartą, eikite kitu keliu, ieškokite kitoje vietoje ir būtinai atrasite bendraminčių ir veiklų, kurios jums tiks.
Jaunimui labai linkiu išminties nedaryti skubotų sprendimų ir nepasiduoti išankstinėms aplinkos formuojamoms nuostatoms. Geriau pačiam išbandyti, patirti, pareflektuoti ir pajausti. Ir visa tai pakartoti po kažkurio laiko. Nes, jei man šiandien nepatiko skaityti knygą, tai visiškai nereiškia, kad man nepatiks ir po mėnesio ar po metų.
Taip pat labai kviečiu jaunimą lavinti savo dėmesį ir mokytis jį valdyti. Tokiu būdu mes tampame savo gyvenimo šeimininkais, nes gebame nukreipti dėmesį ten, kur norime, ir atitraukti nuo ten, kur būti nesinori. O juk visi aplinkos dirgikliai tik ir stengiasi pavogti mūsų dėmesį: triukšmas, socialiniai tinklai, reklamos, žiniasklaida ar kvaišalai! Dėmesiui lavinti yra daugybė metodų, ir tai yra dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness). Šiuos pratimus gali atlikti kiekvienas savo namuose.
Kviečiu išbandyti!
Pagalbos linijos:
Vaikų linija: 116111,
Jaunimo linija: 880028888.
Tekstą parengė psichologė-psichoterapeutė, dėmesingo įsisąmoninimo mokytoja Asta Jakonienė.