Jau kurį laiką didžiausios modernaus pasaulio kovos vyksta virtuvėje. „Kas ką valgo?” yra naujasis „būti ar nebūti?”. Valgai ar nevalgai mėsos? Kodėl valgai mėsą? Kodėl nevalgai mėsos? Kas ilgiau gyvena: visavalgiai, vegetarai ar veganai? Kas dažniau lankosi pas gydytoją? Klausimų–atsakymų batalijos nerimsta. Deja, aiškiai atsakyti negali net mokslas, teigdamas, jog nors žmonių rūšis yra visavalgė, tačiau ji itin prisitaikanti: skirtingi žmonės, turėdami skirtingus įsitikinimus, daro skirtingus pasirinkimus.
Kuo skiriasi visavalgiai, vegetarai ir veganai?
Visavalgiai maitinasi tiek mėsa, tiek augaliniais produktais. Jų racione yra mėsa, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, taip pat vaisiai, daržovės, grūdai bei kiti augaliniai maisto produktai.
Vegetarų dietą sudaro daugiausiai augalinės kilmės produktai. Jie nevalgo mėsos, tačiau, priklausomai nuo įsitikinimų, gali vartoti pieno produktus, kiaušinius bei kitus gyvulinės kilmės produktus. Pavyzdžiui, laktovegetarai nevalgo mėsos ir kiaušinių, bet valgo pieno produktus; ovovegetarai nevalgo mėsos ir pieno produktų, bet valgo kiaušinius, o laktoovovegetarai nevalgo mėsos, bet valgo pieno produktus bei kiaušinius.
Veganai nevalgo mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių ir medaus. Pasirinkę griežtai augalinę dietą, veganai iš savo raciono visiškai išbraukia visus gyvulinės kilmės produktus.
Skirtingi įsitikinimai – skirtingos dietos
- Vegetarų ir veganų mitybą didžiąja dalimi lemia etiniai motyvai. Jų manymu, gyvūnai turi teises, o jų gyvybės ir gerovės užtikrinimas yra svarbus moralinis klausimas. Tiek vegetarai, tiek veganai protestuoja prieš gyvūnų išnaudojimą ir žudymą maisto gamybai.
- Kai kurie žmonės renkasi vegetarišką arba veganišką mitybą dėl įsitikinimo, jog tai tiesiog sveikesnė mitybos forma. Kai kurie moksliniai šaltiniai pabrėžia augalinės kilmės produktų vartojimo svarbą ir naudą. Įrodyta, kad augalinės kilmės produktai yra puikus antioksidantų, neutralizuojančių laisvuosius radikalus, šaltinis.
- Kai kada vegetarai ir veganai atitinkamą mitybą renkasi dėl ekologinio motyvo. Gyvulinės kilmės maisto produktų gamyba turi didelį neigiamą poveikį aplinkai, įskaitant didelį išmetamųjų dujų kiekį, dirvožemio ir vandens taršą bei miškų naikinimą. Remiantis Tarptautinės Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, gyvulininkystės sektorius į orą išmeta net 18 procentų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Kitais žodžiais tariant, visavalgis išskiria septynis kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei veganas.
- Neretai mėsos atsisakoma ir dėl religinių bei kultūrinių įsitikinimų. Pavyzdžiui, Indijoje hinduizmo religija skatina vegetarizmą, remiantis supratimu, jog gyvybė yra šventa ir turi būti gerbiama; budizme ar džainizme mėsos vartojimas laikomas neetišku.
- Visavalgiai dažniausiai renkasi valgyti mėsą, nes tai – neatsiejama gyvenimo ir kultūros dalis, perduodama iš kartos į kartą nuo priešistorinių laikų.
- Mėsą renkamasi valgyti ir sveikatos motyvais. Mėsoje gausu aukštos kokybės baltymų, ypač svarbių mažiems vaikams. Jie atlieka esminę smegenų ir kūno augimo bei vystymosi funkciją. Mėsa taip pat yra nepakeičiamas geležies šaltinis, joje gausu B grupės vitaminų bei aminorūgščių.
Naudota literatūra:
- Knyga: Jonathan Safran Foer „Eating Animals”,
- Knyga: Vaclav Smil „Should We Eat Meat?”,
- Knyga: T. Colin Campbell, Thomas M. Campbell „The China Study“.