Populiariausia prekė, norintiems svaigintis?
Veipinti – vadinasi garinti, dūminti. Dažniausiai išbandyti garinimą pasiūlo vienas iš keturių geriausių draugų, todėl tėvams svarbu stebėti, su kuo bendrauja jų atžalos. Net 40 procentų pabandžiusiųjų rūkyti elektronines cigaretes tampa priklausomi nuo jų. Yra atlikti tyrimai, kurie pagrindžia, kad garinimas yra sunkiai prognozuojamas, sukelia ūmius plaučių pakenkimus, gali sukelti traukulius ar net psichozę. Jau dabar nuo šios priklausomybės konstatuojamos jaunų žmonių mirtys.
Tačiau garinimui skirti skysčiai – toli gražu nėra tik paprastas garinimo būdas. Jaunimas įgudo į ten įpilti įvairias medžiagas, sustiprinančias traukiamą į plaučius nikotiną. Kaip teigia garsus Lietuvos toksikologas Robertas Badaras – tai “jaunimo genocidas“. Tie kasdieniai jaunimo „garinimo“ epizodai mokyklose, kelia didžiulį specialistų susirūpinimą.
Apie rūkymą visi viską žino, apie alkoholį visi viską žino, o apie garinimą vieningų nuomonių, mokslu grįstų straipsnių, labai trūksta arba jų nėra visai, o šio įpročio padariniai ir tikrasis problemos mastas išryškės po 10–20 metų. Didžiausią nerimą kelia priedai skysčiuose, tokie kaip žiurkių nuodai. Paaugliai į prietaisą pilasi žiurkių nuodų – šių toksinių medžiagų yra nelegaliai platinamose narkotikuose. Kaip teigia toksikologė G. Laubner Sakalauskienė, elektroninė cigaretė yra tik perdavimo būdas bet kokios medžiagos, priklauso nuo to, kuo ją užpildysi -panašiai kaip ir švirkštą. Ją galima užpildyti kalio chloridu, vitaminais, heroinu. Kuo užpildysi elektroninę cigaretę – tą ir pasisavinsi. Dauguma elektroninių cigarečių vartotojų deda tabako gaminius, bet yra ir tokių, kurie prietaisą užpildo nelegaliomis medžiagomis: sintetiniais katinonais, sintetiniais kanabinoidais, kurie gali būti užteršti ir kitų medžiagų priemaišomis. Dažniausiai tai yra tos naujos psichoaktyvios medžiagos tablečių, skysčio ar kitu pavidalu ir paprastai nei sintetinių psichoaktyvių medžiagų gamintojas, nei jų įsigijęs vartotojas pats to nežino.
Sintetiniai katinonai ir sintetiniai kanabinoidai dažniausiai yra draudžiamos psichotropinės medžiagos. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nurodo, kad sintetiniai katinonai ir sintetiniai kanabinoidai Europoje sudaro didžiausią rinkos dalį. Šios medžiagos imituoja kanapių, kokaino ar amfetamino stimuliuojantį poveikį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė. Pavyzdžiui, marichuana ar sintetiniai kanabinoidai ar kitų neaiškių medžiagų vartojimas, sukelia kraujavimą. O kraujavimas įvyksta dėl to, kad rūkomojoje medžiagoje yra žiurkių nuodų, supervarfarinų, kurie sutrikdo kraujo krešėjimą. Šią medžiagą į nelegaliai platinamas psichotropines medžiagas deda patys gamintojai tam, kad sustiprintų kanabinoidų poveikį. Jeigu įsigytame gaminyje yra žiurkių nuodų – prasidės kraujavimas, jeigu yra amfetamino – automatiškai pasireikš šiai medžiagai būdinga klinika. Ar tai yra mirtinai pavojinga priklauso nuo dozės, tačiau sąmonės praradimo, dažniausiai pavartojus gaminių su žiurkių nuodų mišiniu, nebūna. Prasidėjus kraujavimui reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą
Ilgalaikės pasekmės sveikatai vartojant psichoaktyvias medžiagas gali būti pačios įvairiausios. Tabako gaminiai yra susiję su nikotino keliama žala sveikatai. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nurodo, kad nikotinas yra svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga, sąlygojanti priklausomybės atsiradimą. Užsirūkius nikotinas pasiekia smegenis greičiau nei per 10 sekundžių, stimuliuoja centrinę nervų sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, sutraukia kraujagysles, didina arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją (sulipimą), todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė.
Taigi, ar verta?