Paauglystė ir savęs žalojimas

Savęs žalojimas yra sąmoningas savo kūno žalojimas. Tikslas – palengvinti vidinį skausmą, kančią, pabėgti nuo intensyvių minčių, emocijų, vienišumo, tuštumos neapykantos sau ar aplinkiniams. Sužalojimai dažnai yra pakankamai gilūs, ko pasekoje lieka randai. Kodėl atsiranda noras žaloti save? Žalojimasis rodo, kad nemalonius jausmus paauglys stengiasi įveikti sukeldamas sau fizinį skausmą, kuris tarsi palengvina psichologinę vidinę kančią. Paaugliai dažnai save žaloja pjaustydamiesi rankas, neleisdami užgyti žaizdoms, trankydami galvą, degindami pirštus, vartodami medikamentus. Žalojimosi priežastys gali būti įvairios – gėdos jausmas slepiant žalojimosi žymes nuo artimųjų ir bendraamžių arba atvirkščiai – nori, kad aplinkiniai pamatytų, kaip jam sunku, todėl neslepia žalojimosi žymių. Toks elgesys su savo kūnu nereiškia, kad paauglys turi psichikos sutrikimų, o labiau tai, kad nežino būdų, kaip kitaip, susitvarkyti su jausmais. Labai svarbu, kad jaunas žmogus sau pripažintų, jog save žaloja, ir pagalvotų, ką tai reiškia jam.

Savęs žalojimasis gali būti ženklas, rodantis, kad paauglys patiria sunkumų ir neranda tinkamų išeičių. Save žalojantis elgesys ypač būdingas tiems paaugliams, kurių prastesnė nuotaika, kurie nepakankamai save vertina ar anksčiau buvo seksualiai išnaudoti. Gali būti, kad paauglys galvoja, jog jam beviltiškai nesiseka mokytis, bendrauti su bendraamžiais, netiki geresne ateitimi. Taip galvojant kyla nerimas ir paauglys pradeda ieškoti, kaip nusiraminti, todėl save žaloja. Paaugliai, kurie save žaloja daugiau galvoja apie savo trūkumus nei apie stipriąsias savybes ir galimybes. Susidūrę su sunkumais, greitai nustoja tikėti savo jėgomis.

Gali atsirasti rizika, kad pyktis ir neapykanta sau ir savo kūnui virs troškimu nusižudyti. Savižudybė paaugliui gali atrodyti kaip vienintelė išeitis iš nežmoniškai slegiančios situacijos.

Pastebėjus paauglio prastą nuotaiką ir išgirdus nevilties mintis, reikia pasikalbėti su juo, stengtis išsiaiškinti, kas vyksta jo gyvenime, svarbu ieškoti psichologinės pagalbos ir nepamiršti, kad yra pagalbos šaltinių, kurie gali sumažinti vidinę kančią ir parodyti išeitis iš sunkių situacijų.

Kaip daugiau savęs nežaloti?

  • Atrask veiklą, kurioje patirsi sėkmę.
  • Pyktį gali išreikšti įvairia fizine veikla, savęs ir kitų nežalojančiais veiksmais. (Pavyzdžiui, bėgiok, daryk kokius nors aktyvius fizinius pratimus, šauk, verk ar įlįsk į šaltą dušą.
  • Pasikalbėk su draugu, susitik su tau svarbiu žmogumi, pasiklausyk mėgstamos muzikos, rašyk dienoraštį, tapyk ar piešk, susirašyk ant lapelio savo geras savybes, savanoriauk ar padėk kitiems, rūpintis gyvūnais ar kreipkis į psichologą.
  • Stenkis būti šalia žmonių, kurie tau svarbūs, greta kurių jautiesi gerai,
  • Vietoj savęs žalojimo gali pamėginti piešti ant savo kūno raudonu rašikliu – tose vietose, kur paprastai save žaloji,
  • Valgyk citriną ar kramtyk ledo gabaliukus („šoko efektui“ pasiekti),
  • Atidėk savęs žalojimą bent kažkokiam laiko intervalui – pabandyk 15 min. savęs nežaloti, paskui dar 15 min. ir t. t.