Pirmiausia tėvai turi „dirbti“ su savimi ir nedrausti, o diskutuoti, nebarti, o subtiliai domėtis tiek realiu, tiek virtualiu savo sūnaus ar dukros gyvenimu. Štai keletas patarimų, kaip tai įgyvendinti.
Asmeninė informacija internete. Priminkite vaikams, kad negalima viešinti asmeninės informacijos: namų adreso, telefono numerio, asmens kodo, klasės, kurioje mokosi vaikas, nuotraukų ar vaizdo įrašų ir pan. Padėkite vaikams išmokti neatskleisti asmeninės informacijos, ypač nepažįstamiems ‒ kartais žmonės yra ne tie, kas sakosi ir akcentuokite, kad viskas, kas atsiduria internete, ten ir lieka.
Bendravimas su nepažįstamaisiais. Priminkite vaikams, kad pasitaiko žmonių, kurie apgaudinėja ir apsimeta kitais internete, todėl nėra saugu susitikti su niekada nematytu žmogumi gatvėje, net jei jis elgiasi labai draugiškai. Sutarkite, kad vaikas neatsakys į nepažįstamus elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes ir neatidarys prie jų prisegtų priedų, nes juose gali būti virusų, netinkamų nuotraukų ar vaizdo įrašų, ypač, jei neaišku, kas juos rašo ir jų neištrynęs papasakos jums.
Internetas ‒ „papildas“, o ne „pakaitalas“. Sutarkite dėl laiko, kurį vaikas praleidžia internete. Pasakykite, kad jums rūpi, jog vaikas gyventų įvairiapusį gyvenimą ir pasiliktų laiko kitoms veikloms ir malonumams, kurias mėgsta bei pareigoms, kurias privalo atlikti. Išsirinkite savo namų erdvę ir laiką, kur jokie prietaisai nenaudojami, pavyzdžiui, valgant, miegant, mokantis.
Pastebėkite pavojaus ženklus. Atkreipkite dėmesį, jei jūsų vaikas atrodo prislėgtas, pavargęs, blogos nuotaikos, slapukauja ar negali atsitraukti nuo užsiėmimo internete. Kai įprastai teiraujatės vaiko apie jo rūpesčius, paklauskite ne tik apie draugus ir mokyklą, bet ir apie kompiuterį bei internetą.
Elektroninės patyčios. Priminkite, kad negalima skaudinti, žeminti ir įžeidinėti kitų žmonių, viešinti jų nuotraukų ar duomenų negavus sutikimo. Visada įvertinkite grėsmę vaikui, jo sveikatai ‒ jei grasinama ar persekiojama, kreipkitės į policiją. Nelikite abejingas, jei vaikas pasakoja apie internete skriaudžiamą savo bendraamžį.
Tinkamas pavyzdys. Tėvai turi rodyti tinkamą saugaus bendravimo ir naršymo internete pavyzdį. Jei prašome vaiko mažiau laiko leisti prie išmaniųjų ekranų, suaugusieji taip pat turi laisvalaikį leisti ne tik prie kompiuterio ar su telefonu rankose.
Slaptažodžiai ir prisijungimo nuorodos. Priminkite, kad negalima atskleisti slaptažodžių, taip pat ir prisijungimo prie virtualių pamokų nuorodų kitiems žmonėms. Padėkite vaikams susikurti saugius slaptažodžius.
Saugumo ir privatumo nustatymai. Padėkite vaikui nustatyti saugumo ir privatumo nustatymus socialiniuose tinkluose ir pasidomėkite, nuo kokio amžiaus juose savo paskyras gali kurtis vaikai.
Antivirusinės programos. Įdiekite kompiuteryje ar kitame įrenginyje, kuriuo vaikas naudojasi, antivirusinę programą, pasirūpinkite jos atnaujinimais.
Žalingas turinys. Internete galima pamatyti vaizdų, kurie gali sukelti labai stiprius neigiamus jausmus. Paskatinkite vaiką pasisakyti, jei koks nors kitų žmonių elgesys internete jį trikdo, jei jis nuo jo kenčia. Patyčios, priekabiavimas, užgauliojimas, paslapčių išdavimas, apkalbos, gąsdinimas – yra netoleruotinos ir gatvėje, ir internete. Susidūrę su neteisėtu ar žalingu turiniu internete, praneškite www.švarusinternetas.lt.
Nedraugiškos nuorodos. Pasidomėkite, ką vaikas veikia nuotolinių pamokų metu. Iššokančios nedraugiškos nuorodos ar langai gali atsirasti ir dėl kitų kompiuteryje atvertų langų ar kenkėjiškų programų, o ne dėl nuotolinio mokymosi platformos ar įrankio.
Aktyvus domėjimasis. Domėkitės savo vaiku ir jo veikla internete – technologijomis ir tuo, ką vaikas su jomis veikia, ką atranda, su kuo susipažįsta. Leiskite vaikui suprasti, kad jūs visada pasiruošę padėti, į jus galima kreiptis visais klausimais, įskaitant ir incidentus virtualioje erdvėje. Nebauskite vaiko už grėsmes, su kuriomis jis susidūrė internete ir priimkite tai, kaip faktą, kad virtualus pasaulis yra neatsiejama realaus gyvenimo dalis. Jei jaudinatės, kad nežinote, kas yra pokalbių kambarys, blogas, forumas, socialinis tinklas ir panašiai – netylėkite ir paprašykite vaiko, kad jis jums papasakotų ir parodytų, tai gali padėti ne tik gauti trūkstamos informacijos, bet ir sustiprinti pasitikėjimą.