Vandens svarba mūsų sveikatai

     Kad būtume sveiki turime ne tik atkreipti dėmesį į savo mitybą ar padidinti fizinį aktyvumą, bet ir nepamiršti gerti vandens. Pastebima, kad nemažai žmonių žino, kiek apytiksliai per dieną reikia išgerti vandens, tačiau nežino, kokia to nauda, arba tiesiog neturi šio įpročio. Metas keistis!  

Vandens nauda žmogaus organizmui

Neveltui sakoma, kad vanduo yra gyvybės šaltinis. Jis nepamainomas mitybos komponentas, mat gyvybiniai procesai gali vykti tik tuomet, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Ar žinojote, kad mūsų organizmą sudaro apie 60–70 proc. vandens? Jo nauda yra itin didelė – vandenyje vyksta visos biologinės reakcijos, vanduo perneša svarbiausias medžiagas, t. y. vitaminus, mineralus ir gliukozę, į ląsteles, pašalina iš organizmo jau nebereikalingas medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą, dalyvauja biocheminiame skaidyme, kai mes valgome transportuoja maistines medžiagas,  sutepa sąnarius, taip pat yra reikalingas mūsų akims, galvos ir stuburo smegenims. Esama nemažai mokslinių straipsnių, kuriuose atrandama sąsaja tarp padidėjusio vandens vartojimo ir mažėjančio kūno svorio, ypač jei prieš tai buvo gausiai vartojama saldžių gėrimų.

Kas nutinka, kai organizmui pradeda trūkti vandens?

  • Lengvi simptomai: pirmiausia mes pajaučiame troškulį, pradeda džiūti burna, liežuvis gali tapti sausas ar net pabrinkęs, galime pajausti silpnumą ar galvos svaigimą.
  • Sunkesni simptomai: širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“, vangumas, sumišimas, sąmonės pritemimas, alpimas, ženkliai ar visai dingęs prakaitavimas, sumažėjęs šlapimo kiekis, koncentruotas tamsiai geltonos ar net rusvos spalvos šlapimas.

Intesyvus ir greitas kūno skysčių praradimas vadinamas dehidratacija. Šio proceso metu kūno ląstelės ir audiniai netenka daugiau vandens, negu gauna geriant. Mūsų organizmas natūraliai kasdien praranda vandens kvėpavimo metu (iškvepiant), su prakaitu, šlapinantis ar tuštinantis. Kartu su vandeniu prarandami nedideli druskų kiekiai (natrio, kalio, kalcio, magnio ir kt.). Dehidratuojant organizmui būtinų mineralinių medžiagų kiekis taip pat palaipsniui mažėja.

Svarbu nepamiršti, kad intesyvus sportas ar aukšta aplinkos oro temperatūra skatina prakaitavimą. Prakaituojant netenkame ir mineralinių medžiagų, todėl skysčių turime išgerti daugiau nei įprastai. Taip pat tinka mineralizuotas ar silpnos mineralizacijos natūralus mineralinis vanduo (be angliarūgšties).

Reikalingas vandens kiekis per parą

Per dieną rekomenduojama išgerti 6–8 stiklines arba 1,5–2 l vandens. Žinoma, visų mūsų kūno masė skirtinga, todėl kiekvienas gali pasiskaičiuoti individuoliai savo paros vandens poreikį pagal šią formulę:

Kūno masė (kg) x 0,03 (30 ml)

Pavyzdys:  80 x 0,03 = 2,4 l/dieną

Skysčiai, kurių reikėtų vengti karštą vasaros dieną

Kai oro temperatūra aukšta, geriau nevartoti alkoholinių gėrimų, nes jie greitina vandens pasišalinimą iš organizmo. Be to, alkoholis susilpnina gebėjimą pajusti ankstyvus dehidratacijos ar organizmo perkaitimo simptomus. Taip pat nerekomenduojama vartoti saldintų gėrimų ar skysčių, turinčių kofeino.

Patarimas: siekiant padidinti išgeriamo vandens kiekį, patartina su savimi visada turėti gertuvę. Jei grynas vanduo atsibodo, gardinkite jį citrinomis, uogomis, mėtų lapeliais, apelsinais, greipfrutais ir pan.