Savižalos priežastys gali būti įvairios: patirti sunkumai (galima įvairių rūšių prievarta, vienišumas ir t. t.), netektys, skaudūs išsiskyrimai, žema savivertė, patyčios ir pan., bet kiekvienu atveju tai yra ženklas, rodantis, kad jaunas žmogus patiria dvasinių sunkumų, kuriuos jam sunku arba kurių neįmanoma kontroliuoti. Savižala yra išveikos forma ir pagalbos šauksmas.
Jauni žmonės žaloja įvairias kūno vietas skutimosi peiliuku, peiliu, žirklėmis, adatėlėmis ar kitu aštriu daiktu tol, kol pasirodo kraujas. Sužalotos vietos dažniausiai būna slepiamos. Fizinį žalojimąsi galima greitai pastebėti, tačiau dažnai jauni žmonės save žaloja nepraliedami kraujo (badavimas, priverstinis skrandžio turinio pašalinimas ir pan.). Savižalos metu organizmas gamina vadinamuosius laimės hormonus endorfinus, kurie mažina skausmo pojūtį.
Specialistų teigimu, savižala nėra bandymas žudytis, nors remiantis statistika sąsaja tarp savižudybių ir savižalos yra. Jaunuoliai savižalą dažniau įvardija kaip būdą atrasti kažką stipresnio nei dvasinis skausmas, galimybę pajusti, kad esi gyvas. Tai parodo, kad savižalos tikslas nėra nusižudyti.
Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorius save žalojantiems jaunuoliams gali padėti atvirai kalbėdamas su jais. Jei jaunuolis tai slepia, koordinatorius turi atvirai apie tai kalbėtis. Atviras kalbėjimasis gali padėti jaunam žmogui geriau suprasti, kas su juo vyksta. Pokalbio metu galima padėti jaunuoliui suprasti savęs žalojimo priežastis: kokioms situacijoms esant jis pradeda save žaloti, ką tuo metu jaučia, ar būna situacijų, kai pavyksta susitvardyti, kokie jausmai užplūsta, kai pradeda save žaloti, kiek laiko ilgiausiai yra savęs nežalojęs, kokio lygio sužalojimai yra stipriausi. Aptarimas, kokia veikla jaunas žmogus gali pakeisti savęs žalojimą, gali padėti jam atrasti kitų būdų ar priemonių, kurios padėtų atrasti gyvenimo pusiausvyrą, nurimti, pajusti malonumą ir gyventi visavertį gyvenimą.