Sunku patikėti, bet net žalojant save išryškėja merginų ir vaikinų skirtumai. Merginos, skirtingai nei vaikinai, labiau linkusios kelti prieš save ranką dėl asmeninių priežasčių, tokių kaip „perteikti nerimą“, „numalšinti kankinančias mintis“ ar „sumažinti įtampą“. Vaikinai dažniau žalojasi norėdami išgąsdinti savo poelgiu. Blogiausiu atveju, tai yra nepavykęs bandymas nusižudyti. Literatūroje dažnai galima rasti informacijos, kad merginos ir vaikinai mokomi skirtingai vertinti savo emocijas, pavyzdžiui, gėdą ir pyktį, todėl ir valdo jas skirtingai.
Merginos labiau linkusios ieškoti problemų savyje ir išgyventi jas, ir tai dažniausiai sukelia didesnę savižalos tikimybę. Taip pat yra nustatyta, kad merginos linkusios naudoti metodus, kurie baigiasi kraujavimu, joms svarbu matyti bėgantį kraują. Šie galimi lyčių skirtumai rodo, kad reikia neignoruoti abiejų lyčių problemų. Svarbu suvokti kiekvieno poelgio priežastis, išsiaiškinti, kodėl iškilus tam tikroms situacijoms jaunuoliai sau kenkia. Kodėl abiejų lyčių atstovai elgiasi skirtingai net savižalos atveju? Merginos ir vaikinai skirtingai suvokia pasaulį ir skirtingai interpretuoja savo patirtis ir jos pėdsakus pasąmonėje. Taip pat svarbu tai, kad merginoms ir vaikinams reikėtų pasiūlyti skirtingus problemų sprendimo būdus, nes jie vertina ir priima pagalbą skirtingai. Dar vienas ryškus skirtumas tarp lyčių – vaikinus motyvuoja pyktis ant savęs ir aplinkos, o merginas – noras save nubausti ir pranešti apie gręsiančią nelaimę.
Tai ne tik liūdna nuotaika, bet ir pyktis bei sąstingis. Savęs žalojimas sukelia staigų tų jausmų paleidimą, kartais perkeliant dėmesį nuo psichinio prie fizinio skausmo.