Pastebima, kad labai dažnai asmenys, kurie nori atsikratyti nereikalingų kilogramų, tikisi tai įgyvendinti per labai trumpą laiką. Interneto platybėse galime atrasti daugybę įvairių dietų skambiais pavadinimais, tačiau dar dažniau galime išgirsti įvairių nesėkmės istorijų apie neveiksmingas populiarias dietas. Kodėl taip nutinka?
Dažniausiai trumpalaikės dietos pasižymi mažu kaloringumu ir menka maisto produktų įvairovę. Trumpai laikydamiesi mažai kaloringos mitybos principų, galime pastebėti, kad mūsų svoris krenta, tačiau grįžus prie įprastinio valgymo režimo, svoris dažniausiai grįžta. Šis reiškinys vadinamas „jojo efektu“. Dėl nevisavertės mitybos nukrenta svoris bei kenčia mūsų raumenys ir riebalai, tačiau grįžus prie įprastinės mitybos grįžta tik riebalinė masė. Dėl šios priežasties atgauname pradinį svorį nuo kurio ir pradėjome, tačiau atrodome dar stambesni, nors svarstyklės rodo tuos pačius skaičius. Pasireiškus „jojo efektui“, dažnai žmonės būna paveikti neigiamų emocijų, juos lydi nusivylimas ar gėdos jausmas ir kyla klausimas: „Kodėl vieniems pavyksta, o man ne?“.
Pokytis lėkštėje
Daržovės ir vaisiai. Lietuvos gyventojai nepakankamai vartoja šviežių daržovių ir vaisių (kasdien daržoves vartoja tik 30,8 proc. gyventojų). Vaisiai ir daržovės turi daugybę vitaminų, mineralų, skaidulinių medžiagų, o visa tai reikėtų vartoti kasdien. Per dieną rekomenduojama suvartoti 400 g šių produktų – 3 porcijas daržovių ir 2 porcijas vaisių. Daržoves rekomenduojama valgyti kiekvieno valgio metu, taip pat svarbu nepamiršti, kad jos turi sudaryti pusę mūsų pietų lėkštės, o kita pusė turėtų atitekti baltymų ir angliavandenių turintiems produktams.
Viso grūdo produktai. Labai svarbu valgyti viso grūdo produktus – košes, duonos gaminius, makaronus, sėklas, riešutus, daržoves ir pan. Šie produktai turi daugiau skaidulinių medžiagų. Skaidulų per dieną mums reikia 25–30 g. Deja, nustatyta, jog Lietuvos gyventojai su maistu jų gauna nepakankamai ir šis skaičius siekia tik 16 g. Skaidulos mūsų organizme veikia kaip šepetėliai – pagreitina žarnyno judesius, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir mažina cholesterolį. Tai ypač svarbu, jeigu norime pagerinti savo sveikatą.
Liesesni produktai. Lietuviai jau daugelį metų valgo per riebiai, todėl išauga širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir cukrinio diabeto rizika. Patariama į savo mitybą dažniau įtraukti liesesnius mėsos ar pieno produktus, kurie turi mažiau sočiųjų riebalų rūgščių. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitos procese. Vartojant per didelį kiekį sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje.
Sūrūs gaminiai. Rekomenduojamas druskos kiekis – 5 g per dieną, tačiau nustatyta, jog lietuviai suvartoja 10 g per dieną. 70–80 proc. druskos gauname su perdirbtais maisto produktais – įvairiais sūdytais užkandžiais ar mėsos gaminiais. Dėl gausaus druskos vartojimo gali išsivystyti hipertenzija, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligos, padidėja infarkto, insulto, skrandžio vėžio bei priešlaikinės mirties rizika.
Saldūs gaminiai. Patariama rečiau vartoti saldintus gėrimus, saldainius ar desertus. Didelio cukraus kiekio vartojimas siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, smegenų insultu, cukriniu diabetu, nutukimu. Norint sužinoti, ar į maisto produktą papildomai įdėta cukraus arba kiek jame iš viso yra cukraus, reikėtų skaityti maisto produktų etiketes ir žiūrėti, ar sudedamųjų dalių sąraše įrašyta ,,cukrus“, ,,gliukozė“, ,,fruktozė“, ,,gliukozės sirupas“ ir pan. ir kiek cukraus yra 100 g produkto.
Noras keistis
Požiūris. Pokyčiams reikia kantrybės, bet taip pat ir meilės sau. Labai svarbu nukrypus šiek tiek nuo normų negraužti savęs. Kaltės jausmas gali sujaukti mūsų motyvaciją bei turėti įtakos neigiamoms emocijoms. Svarbu suprasti, kad įvairūs užkandžiai ar saldumynai gali būti mūsų mitybos dalimi, jeigu jais mėgausimės saikingai.
Planavimas. Jeigu norime keistis, visada reikia apžvelgti, kokie mūsų įpročiai yra šiandien ir kaip mes juos galėtume keisti. Svarbu viską daryti palaipsniui. Galime pradėti nuo trumputės savo valgiaraščio apžvalgos, pabraukti produktus, kurių galėtų būti suvartota mažiau. Taip pat galime apsvarstyti, kada reikėtų skirti laiko ilgesniems pasivaikščiojimams gryname ore.
Šypsena. Nereikėtų keistis per prievartą. Visada norime, kad žmonės apie tai galvotų pozityviai, su šypsena. Juk visi pokyčiai vyksta vardan mūsų pačių sveikatos.