Sveika savivertė

Savivertė yra tarsi sąmonės imuninė sistema. Nuo šios sistemos priklauso žmogaus funkcionavimas ir psichologinė sveikata. Taip, kaip kalcis stiprina mūsų kaulus, savivertė stiprina mūsų protinį ir emocinį atsparumą. Norint išgyventi, tai nėra būtina. Tačiau siekiant visaverčio kokybiško gyvenimo, savivertė yra labai svarbi. Būtent ji formuoja žmogaus lūkesčius ir veiksmus. Aukšta savivertė žmogų skatina, motyvuoja, teikia drąsos įveikti iššūkius ir siekti tikslų. Žema savivertė – atvirkščiai – iššaukia pasyvumą, izoliaciją ir apatiją. 

Žmogaus savivertė priklauso nuo daugelio veiksnių

  • Vaikystės patirtys: meilė ir palaikymas kelia žmogaus savivertę. Psichoterapeutų teigimu, vaiko savivertei didžiausią žalą daro atstūmimas, kritika, engimas ir emocinis artimųjų šaltumas.
  • Šeimos ir draugų įtaka: vertinantys ir palaikantys artimieji prisideda prie teigiamo žmogaus savęs vertinimo. 
  • Gyvenimo patirtys: įrodyta, kad sėkmė kelia žmogaus savivertę, o nesėkmės ar sunkūs išgyvenimai jai kenkia. 2005 metų mokslinėje studijoje teigiama, kad „gyvenimo sėkmės ir nesėkmės nevienodu mastu paveikia net tik nuotaiką ir emocines būsenas, bet ir savivertės lygį, nes patirtys suvokiamos kaip asmeninės sėkmės arba nesėkmės”.
  • Mintys ir įsitikinimai: nustatyta, kad praktikuojant pozityvų mąstymą galima smarkiai padidinti žmogaus savivertę. Negatyvus mąstymas neigiamai veikia žmogaus savivertę.
  • Psichologinė būsena: nustatyta, kad nerimas, stresas, depresija mažina savivertę, o žema savivertė didina nerimą, stresą ir depresiją. 2022 metų tyrimo duomenimis, prastai save vertinantys paaugliai turi 1.26 karto didesnę tikimybę susirgti depresija iki 26 metų ir 1.6 karto didesnę nerimo sutrikimo tikimybę.

Sveikos savivertės palaikymo būdai

Psichoterapeutas Nathaniel Branden savo knygoje „The Six Pillars of Self-Esteem” išskiria šešias pamokas, kaip išsiugdyti sveiką savivertę.

  1. Sąmoningas gyvenimas. Tai reiškia gebėjimą atskirti faktus nuo interpretacijų ir emocijų. Reguliariai analizuojant jausmus, galima užtikrinti, kad jausmai atitinka veiksmus. Taip išlaikomas ryšys su savo vidumi. Sąmoningas gyvenimas skatina subalansuotą savęs supratimą ir kloja pagrindą geresnei savigarbai.
  2. Savęs priėmimas. Tai teigiamo savęs vertinimo ir savo vertės pripažinimo praktika. Ji nereiškia, jog būtina pateisinti net ir neigiamus savo veiksmus; veikiau siekti suprasti jų priežastis. Priimant dabartinį save, skatinamas augimas ir tobulėjimas.
  3. Atsakomybė. Kiekvienas privalo prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir laimę. Praktikuoti atsakomybę už savo gyvenimą reiškia būti iniciatyviems, sprendžiant iššūkius bei problemas. Užuot kaltinus išorinius veiksnius ar kitus asmenis, vertėtų klausti: „Ką aš dėl to galiu padaryti?”. Gerovė ir gyvenimo pasirinkimai priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų.
  4. Pasitikėjimas savimi. Svarbu išreikšti save ir ginti tai, kuo tikima, nepaisant aplinkos negatyvumo. Knygos autorius pabrėžia, kad būtina vertinti savo įsitikinimus ir jausmus, net jei jie gali susidurti su pasipriešinimu. Svarbu sakyti savo nuomonę, atvirai išreikšti savo emocijas, išdrįsti būti savimi. Kiekvienas šis veiksmas sustiprina savivertę ir pasitikėjimą.
  5. Tikslingas gyvenimas. Išsikelti tikslus ir aktyviai dirbti jų siekiant yra tikslingo gyvenimo pagrindas. Aiškiai suvokiant tikslus, nesunku imtis reikiamų veiksmų juos įgyvendinti.
  6. Sąžiningumas prieš save. Šia pamoka siekiama užtikrinti, kad veiksmai visuomet atitiktų įsitikinimus ir vertybes. Sąžiningumas prieš save apima pažadų laikymąsi ir nuolatinį nuoseklumą tarp to, kas sakoma, ir to, kas daroma. Sveika savivertė formuojasi esant ištikimam sau, net ir susidūrus su išoriniu spaudimu ar pagundomis.

Naudota literatūra:

Share This Post