Moters mityba tiek nėštumo, tiek žindymo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Šiais moters gyvenimo tarpsniais ypač padidėja maistinių medžiagų poreikis, todėl svarbu skirti pakankamai dėmesio subalansuotai ir sveikatai palankiai mitybai. Siekiant išvengti komplikacijų nėštumo metu ir užtikrinti vaisiui vystytis tinkamas sąlygas, svarbu ne tik vartoti sveikatai palankius maisto produktus, bet ir išmanyti sveikos mitybos pagrindus bei principus.
Mitybos nulemtam svorio prieaugiui nėštumo metu įtakos turi trys veiksniai: suvalgomo maisto kiekis, kokybė ir mitybos įpročiai. Tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo ir žindymo metu yra didesnis nei įprastai, todėl nėščiosios ir žindyvės turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tai, ką valgo, stengtis subalansuoti savo mitybą ir rinktis kokybiškus maisto produktus.
Energijos poreikis nėštumo metu išauga apie 12 proc. Taip yra dėl padidėjusios motinos kūno masės, vidutiniškai 10–15 proc. padidėjusios paros energijos apykaitos, augančio vaisiaus energijos sąnaudų ir motinos organizmo fiziologinių pokyčių nėštumo metu.
Pirmą nėštumo trečdalį papildomos energijos poreikis yra nedidelis, tačiau ypač svarbu vartoti maisto produktus, kurių sudėtyje yra daugiau folio rūgšties, kalcio, geležies, omega-3 riebalų rūgščių (žalialapių daržovių, pieno produktų, žuvies, mėsos). Antrą ir trečią nėštumo trečdalį papildomas energijos poreikis turėtų būti gaunamas vartojant daržoves, grūdų, pieno produktus ir vaisius.
Nėštumo ir žindymo metu svarbu suvartoti reikiamą kiekį baltymų, kurie yra pagrindinė medžiaga vystytis motinos ir vaisiaus audiniams, reikalingi motinos pieno gamybai.
Rekomenduojami šie baltymų šaltiniai:
· liesa mėsa (jautiena, veršiena);
· vištiena (krūtinėlė), kalakutiena;
· mažo riebumo pieno (ypač rauginti) produktai;
· žuvis;
· ankštinės daržovės;
· grūdinės kultūros;
· kiaušiniai;
· riešutai;
· sėklos.
Svarbu žinoti, kad augalinės kilmės baltymai yra blogiau įsisavinami palyginti su gyvūninės kilmės baltymais.
Angliavandeniai – tai energijos šaltinis tiek motinai, tiek vaisiui. Nėščiajai ar žindančiajai reikalingas angliavandenių kiekis yra apie 50 proc. suvartojamos paros energijos.
Rekomenduojami angliavandenių šaltiniai:
· viso grūdo produktai;
· bulvės (virtos ar keptos orkaitėje, bet ne keptos ar skrudintos aliejuje);
· vaisiai;
· daržovės.
Riebalai, taip pat ir cholesterolis, nėštumo metu reikalingi daugeliui medžiagų apykaitos procesų, turi įtakos vaisiaus gimimo svoriui, nervų sistemos vystymuisi. Besilaukianti ar žindanti moteris neturėtų mažinti suvartojamų riebalų kiekio, t. y. riebalai turėtų sudaryti 30 proc. suvartojamos paros energijos, tačiau labai svarbu, kokie riebalai vartojami. Omega-3 riebalų rūgštys yra būtinos vaisiaus, ypač smegenų ir regos, vystymuisi. Taip pat manoma, kad šios riebalų rūgštys gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų vaikystėje. Rekomenduojamas suvartoti 200 g žuvies per savaitę. Patariama, kad žuvis būtų virta arba kepta orkaitėje. Nerekomenduojama sūdyta, marinuota, vytinta ar rūkyta žuvis. Jei nevalgote žuvies, turėtumėte rinktis augalinės kilmės produktus, tokius kaip rapsų aliejus, linų sėmenys (prieš vartojant susmulkinti), graikiniai riešutai ir jų aliejus, pluoštinių kanapių sėklų aliejus, kuriuose esanti alfa-linoleno rūgštis žmogaus organizme paverčiama į omega-3 riebalų rūgštis. Moteris taip pat turėtų suvartoti daugiau kiaušinių ir pieno produktų.
Nėščiosios ir žindančios moterys turėtų valgyti įvairių maistingų maisto produktų. Nė vienas maisto produktas neturi visų reikiamų maistinių medžiagų ir pakankamo jų kiekio, todėl didesnė tikimybė, kad gausite visų reikalingų medžiagų pakankamais kiekiais bus tada, jeigu valgysite įvairų maistą. Reikėtų laikytis sveikos mitybos rekomendacijų, valgyti reguliariai 4‒6 kartus per parą, saikingai, neskubant ir gerai sukramtant maistą.