Neseniai pandemijos metu patyrėme socialinę izoliaciją, neapibrėžtumą, jos ekonominius padarinius. Dabar patiriame dar vieną šoką. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, baimė dėl savo bei artimųjų saugumo gali sukaustyti kiekvieną. Svarbu suprasti, kad didelis išgąstis, stresas ir nerimas yra normalus organizmo atsakas į kylantį pavojų ir gali padėti suaktyvinti mūsų organizmą veikti. Tačiau nuolatinis budėjimo režimas, kai Lietuvoje karo veiksmai nevyksta, gali turėti neigiamų pasekmių. Karo pavojus tapo nauju ir dar labiau blaškančiu bei gąsdinančiu gyvenimo palydovu. Žmonėms sunku susikaupti, dirbti įprastus darbus, adaptuotis, jaučiamas bejėgiškumas, vaikams sunkiau mokytis, apima sunkūs liūdesio ir nevilties jausmai, vargina miego sutrikimai. Užsitęsęs nerimas, panika gali itin paveikti psichologinę žmonių būklę.
Susidūrę su karo ar kitu stresu jūsų gyvenime, pabandykite jį įveikti taip, kaip pataria psichologai.
- Ribokite informacijos srautą. Kol kariniai veiksmai Lietuvoje nevyksta, nuolatinis naujienų tikrinimas ir karo vaizdų Ukrainoje žiūrėjimas gali sustiprinti nerimą bei stresą. Šiuo metu yra svarbu riboti naujos informacijos paiešką – nusistatyti tikslų laiką, kada ir kiek ilgai yra sekamos naujienos, pavyzdžiui, tam skirti po pusvalandį ryte, per pietus ir vakare. Taip pat yra itin svarbu sekti tik oficialių šaltinių skelbiamą informaciją, taip siekiant sumažinti dezinformacijos sklidimą ir išlaikyti racionalumą.
- Pasirenkite nepaprastajai padėčiai. Jaučiamą stresą ir nerimą gali padėti sumažinti pasirengimas nepaprastajai padėčiai – tai užtikrins didesnį kontrolės ir saugumo jausmą. Detalesnę informaciją apie pasiruošimą nepaprastajai padėčiai galite rasti čia.
- Kiek įmanoma laikykitės įprastos rutinos. Nors šiuo metu gali atrodyti sunku atlikti įprastas veiklas, tačiau kasdienė veikla gali mums padėti nusiraminti ir pajusti didesnį kontrolės jausmą. Įvairios kasdienės veiklos taip pat padės bent trumpam nukreipti savo mintis kitur ir sumažinti jaučiamą stresą ar nerimą.
- Pasirūpinkite savo fizine sveikata. Šiuo metu yra itin svarbu pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, todėl atkreipkite dėmesį į sveiką savo bei savo šeimos mitybą, tinkamą miego rėžimą ir fizinį aktyvumą. Stenkitės nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų.
- Susiraskite jums tinkamų atsipalaidavimo pratimų ir veiklų. Išgyvenant stipresnį stresą ar nerimą, nusiraminti gali padėti kvėpavimo pratimai, meditacija, atsipalaidavimo pratimai. Jei jums šiuo metu yra sunku susikaupti, tokius pratimus atlikti gali padėti specialistų parengti garso įrašai. Pratimus, skirtus streso mažinimui, galite rasti čia. Jei žinote kitų jus atpalaiduojančių malonių veiklų, jos taip pat gali būti labai svarbios jūsų emocinės savijautos palaikymui. Nors dabartinė situacija ir kelia daug rūpesčių, leiskime sau džiaugtis bei maloniai leisti laiką, kad pailsėtume nuo neramių minčių ir padėtume sau palaikyti normalią emocinę pusiausvyrą.
- Palaikykite socialinius ryšius. Dabar yra itin svarbu palaikyti vieni kitus. Jeigu matote, kad jūsų artimajam šiuo metu yra itin sunku, nebijokite su juo tai aptarti, parodykite, kad esate pasirengę juos išklausyti, ir paskatinkite pasirūpinti savimi.
- Kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos. Jeigu ilgesnį laiką jaučiatės prastai, nebijokite kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus psichologinės pagalbos linijomis internetu ar telefonu. Daugiau informacijos apie įvairias pagalbos galimybes rasite čia.