
Apie tai, kodėl seksualiai priekabiaujama, ką patiria seksualinės prievartos aukos, ir kur joms kreiptis pagalbos, pasakoja lytiškumo ugdymo, žmogaus teisių edukatorė Lina Januškevičiūtė.
– Kodėl kyla noras seksualiai priekabiauti? Koks apytikriai būtų priekabiautojo portretas?
– Nėra vienos priežasties, kodėl linkstama priekabiauti. Tai gali būti noras kontroliuoti kitą asmenį, parodyti jėgą ir valdžią; tam įtakos turi lyčių stereotipai mūsų visuomenėje, kai vis dar tikime, kad tam tikri veiksmai yra priimtini, netgi vertinami kaip dėmesio, susižavėjimo ar meilės demonstravimas; tai gali būti ir pornografijos įtaka, kur smurtinis elgesys normalizuojamas ir netgi romantizuojamas; taip pat seksualinį priekabiavimą gali lemti noras dominuoti ar pasiekti asmeninį pasitenkinimą per prievartą.
Dažnai įsivaizduojama, jog seksualiai priekabiaujama kažkur tamsioje gatvėje, tamsiu paros metu, tačiau tai gali vykti artimiausioje aplinkoje, mokslo įstaigoje, internete, draugų vakarėlyje, išvykoje, bare, darbo aplinkoje.
Bet kuriuo atveju, priekabiautojas yra žmogus, neatsižvelgiantis į kito asmens ribas, besinaudojantis savo privilegija situacijoje, siekiantis kontroliuoti savo auką manipuliatyviu, smurtiniu elgesiu, siekdamas patenkinti tam tikrus savo norus.
– Ką patiria seksualinio smurto aukos? Kokią žalą priekabiavimas daro asmens psichinei sveikatai?
– Seksualinis priekabiavimas – tai yra užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys, kenkiantis asmens orumui. Taigi, pirmiausiai tai yra žeminantis ir menkinantis potyris aukoms. Priekabiavimas gali lemti traumines patirtis, su kuriomis seksualinio priekabiavimo aukos vėliau gyvena visą savo gyvenimą: tai yra stresas, baimė, pyktis, nerimo sutrikimai, depresija ir kiti negatyvūs išgyvenimai, darantys neigiamą įtaką kasdieniam gyvenimui.
Neretai sumažėja seksualinio priekabiavimo aukų savivertė – tai trukdo asmeniniame gyvenime, tarpusavio santykiuose. Seksualinis priekabiavimas taip pat gali turėti įtakos santykiui su seksualumu ir intymumu, todėl gali būti reikalinga pagalba šiems iššūkiams spręsti.
Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduria seksualinio priekabiavimo aukos – tai savęs kaltinimas. Priekabiautojai geba manipuliuoti aukomis, o visuomenėje vis dar gajūs įvairūs mitai, jog aukos „pačios prisiprašė“, tad savęs kaltinimo naratyvas pastebimas labai dažnai. Visgi seksualinis priekabiavimas niekada nėra aukos kaltė – priekabiauti pasirenka agresorius. Šioje vietoje svarbu pabrėžti, kad aukos neliktų vienos ir dalintųsi savo patirtimi su patikimais žmonėmis bei ieškotų pagalbos.
– Kas gali padėti, patiriant seksualinį priekabiavimą?
– Pirmiausiai reikėtų pasirūpinti savo saugumu. Jeigu jauti, kad pavojus nepraėjo, pasistenk kiek įmanoma labiau užsitikrinti saugią aplinką (užsirakink duris, kreipkis į artimiausiai esančius žmones bent laikino prieglobsčio, kol, pavyzdžiui, atvyks policija). Papasakok kam nors, kas nutiko. Susisiek su artimu žmogumi ir papasakok visą istoriją, kol prisiminimai švieži. Jei seksualiai priekabiavo ar smurtavo tau artimas žmogus – gali būti ypač sunku. Vis dėlto papasakoti yra labai svarbu, nes asmuo, kuriam / kuriai papasakosi, vėliau gali padėti, atliekant tyrimą. Taip pat labai svarbu nepasilikti vienai / am. Galima pasinaudoti ir įvairiomis pagalbos linijomis ar organizacijomis:
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: https://www.specializuotospagalboscentras.lt/;
- Organizacija, dirbanti su seksualinio priekabiavimo, seksualinio smurto prevencija: VšĮ „Ribologija“: [email protected];
- Jaunimo linija: 8 800 28888;
- Pagalbos moterims linija: 8 800 66366;
- Savitarpio pagalbos forumas moterims: www.moterysmoterims.lt;
- Vyrų krizių centras Vilniuje: 8 674 4681;
- Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (24/7): 8 679 61679.
Seksualinį priekabiavimą patiriant darbe, patariama kreiptis į komandos vadovą arba lygiomis galimybėmis užtikrinti paskirtą asmenį. Nesulaukus pagalbos iš darbovietės, galima kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, Darbo ginčų komisiją, teismą.
Naudota literatūra: