10 priežasčių sportuoti

Kad sportas yra itin svarbus mūsų sveikatai, abejonių nekyla niekam. Tačiau tyrimai rodo, jog mums vis dar trūksta motyvacijos gyventi aktyviai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per pastaruosius 25 metus nutukimas tarp pasaulio gyventojų išaugo nuo 7,4 % iki 17,0 %. Su sėdimu gyvenimo būdu siejamos pagrindinės mirtingumo priežastys: širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, I ir II tipo diabetas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Jei ne sveikata, kas dar gali motyvuoti sportuoti?

  1.  Fizinis aktyvumas skatina endorfinų – natūralių cheminių junginių, „laimės” hormonų – gamybą. Jie veikia kaip natūralūs antidepresantai: gerina nuotaiką, kuria pilnatvės ir pasitenkinimo jausmą, skatina pozityvų mąstymą. Endorfinų veikimas susijęs ne tik su malonumo pojūčiu, bet ir su emocinio streso bei skausmo mažinimu. Hormonams išsiskiriant organizme, mažėja nerimas, depresijos simptomai.
  2. Dalyvavimas grupiniuose sporto užsiėmimuose ar komandiniuose žaidimuose skatina bendrauti, susipažinti su kitais žmonėmis, kurti naujas draugystes. Tuo pat metu lavinami komandiniai, bendradarbiavimo įgūdžiai, mokomasi pasitikėti vieni kitais ir savimi. 
  3. Tyrimai rodo, kad sportas stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą organizmui, stiprina imunitetą, didina organizmo atsparumą ligoms.
  4. Fizinis aktyvumas padeda deginti nereikalingas kalorijas ir palaikyti sveiką kūno svorį. Tam tinka tiek reguliariai atliekamos aerobikos treniruotės, bėgiojimas, tiek joga ar aktyvus vaikščiojimas.
  5. Sportuojant raumenys tampa stipresni, ryškesni. Tai ne tik naudinga atliekant kasdienes fizines užduotis (kelti, nešti, stumti), bet ir prisideda prie estetinių išvaizdos pokyčių.
  6. Užsiimant fizine veikla, gerėja bendra fizinė būklė, jaučiamas didesnis energijos lygis kasdieniame gyvenime. Nustatyta, kad fizinis aktyvumas didina serotonino, dopamino ir norepinefrino lygį smegenyse. Šie neurotransmiteriai yra susiję su nuotaika, motyvacija ir energija, tad sportuojantys žmonės emociškai stabilesni, labiau motyvuoti ir gyvybingi.
  7. Tyrimai rodo, jog fizinis krūvis stabilizuoja miego ciklus ir padeda gerinti miego kokybę. Fiziškai aktyvūs žmonės greičiau atsipalaiduoja ir užmiega; jų gilusis REM miegas kokybiškesnis.
  8. Fizinis aktyvumas lemia ilgesnį gyvenimą ir geresnę fizinę sveikatą senatvėje. Jėgos treniruotės stiprina kaulus ir padeda išlaikyti kaulų tankį. Tai mažina osteoporozės riziką ir palaiko gerą kaulų būklę senatvėje. Sportas didina ištvermę, stiprina kūną, gerina judėjimo gebėjimus ir mažina traumų riziką.
  9. Fizinis aktyvumas gerina lytinį gyvenimą. Gera kraujotaka, aukšta savivertė ir energijos lygis prisideda prie seksualinio gyvenimo kokybės.
  10. Nustatyta, kad reguliariai fizine veikla užsiimantys asmenys yra labiau disciplinuoti, be to, pasižymi geresniu elgesiu, tvirtesniais įsitikinimais, mažiau linkę vartoti narkotikus ir rūkyti.

Naudota literatūra:

Share This Post