Pastaruoju metu didėja susirūpinimas prastėjančia paauglių psichine sveikata. Atliekamų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad prastas psichinės ir fizinės sveikatos vertinimas turi įtakos savęs žalojimui paauglystėje. Dažnai savižalos atvejai nagrinėjami atsižvelgus į demografinius ir socialinius veiksnius, tačiau mažiau žinoma apie psichologinius veiksnius ir jų įtaką savižalai. Depresija yra dažniausiai pastebimas ir tiriamas psichinės sveikatos veiksnys, prognozuojantis savižalos riziką.
Paauglystė ir depresinės nuotaikos
Paauglystė – laikotarpis, kurio metu jaunuoliai dažnai susiduria su stresinėmis situacijomis, taip pat mokymosi sunkumais, santykių ir fiziniais pokyčiais. Stresinės situacijos gali skatinti neigiamas mintis, o jos gali lemti depresijos atsiradimą.
Depresinės nuotaikos apimtas žmogus pasaulį dažniausiai vertina neigiamai, kartais – net iškreiptai. Pavyzdžiui, stresą patiriantys paaugliai gali galvoti, kad jie yra beverčiai, pasaulis – neteisingas, ateities nėra arba ji beviltiška. Ši įžvalga skatina teiginį, kad depresija ir depresinė nuotaika tiesiogiai susijusi su paauglių savižala. Atlikus literatūros analizę galima padaryti išvadą, kad paaugliai savižalą dažnai pasitelkia kaip galimybę pabėgti nuo nemalonių išgyvenimų. Svarbu pastebėti, kad šis pasirinkimas sukelia tik laikiną palengvėjimą, nes emocinės būsenos priežastis išlieka. Nemažai dėmesio skiriama savižalos ir depresijos (depresinės nuotaikos) ryšiams nustatyti. Pabrėžtina, kad save žalojantys jaunuoliai yra linkę į depresiją labiau nei nesižalojantys. Australijoje atlikti moksliniai tyrimai su paaugliais parodė, kad 47 proc. 12–17 m. jaunuolių, kuriems diagnozuotas didysis depresijos sutrikimas, nurodė, kad save žaloja, o 19,7 proc. išreiškė ketinimą žudytis. Ir priešingai, 4,2 proc. 12–17 m. amžiaus mokinių, neturinčių psichikos sutrikimų, nurodė, kad per pastaruosius metus žalojosi, ir tik 0,4 proc. ketino nusižudyti. Šie rezultatai leidžia teigti, kad prasta psichinė sveikata didina savižalos ir savižudybės riziką, t. y. save žalojantys asmenys dažniau yra linkę į depresiją nei nesižalojantys.
Depresijos požymiai
Pagrindiniai depresijos simptomai:
- pablogėjusi nuotaika, pasireiškianti kasdien didžiąją dienos dalį;
- sumažėję interesai ir pasitenkinimas, prarandamas susidomėjimas: tai, kas anksčiau kėlė malonumą ir pasitenkinimą, nebesukelia šių jausmų;
- sumažėjusi energija, padidėjęs nuovargis, mažas aktyvumas.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena;
- sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi;
- perdėtas kaltės jausmas, savigrauža;
- pesimizmas dėl ateities;
- sutrikęs miegas. Dažniausiai – nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus (dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką);
- pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčių. Kartais visai prarandamas skonio jausmas;
- beprasmybės ir beviltiškumo jausmas, mintys apie mirtį ir savižudybę;
- seksualinio aktyvumo pasikeitimo simptomai: sumažėjęs seksualinis susidomėjimas, potraukis ir aktyvumas.
Depresiją nebūtinai rodo visi išvardyti simptomai. Net sunkia depresija sergantiesiems gali pasireikšti ne visi požymiai. Jei jums būdingi bent keli iš jų, rekomenduojama pasikonsultuoti su psichikos sveikatos priežiūros specialistu.
Apibendrinant galima teigti, kad depresinė nuotaika yra vienas svarbiausių prognostinių savižalos rizikos veiksnių. Depresiją patiriantys paaugliai savižalą pasitelkia kaip neadaptyvų būdą siekdami įveikti patiriamus išgyvenimus. Nors save žalojančios merginos labiau linkusios į depresiją, tačiau depresija sergančių vaikinų savižudybės rizika didesnė.