Ne kiekviena bloga diena reiškia psichikos sveikatos problemą. Kartais visi būname pavargę, liūdni, susierzinę, nenorime su niekuo kalbėtis ar jaučiame daugiau nerimo. Tačiau svarbu pastebėti, kai tokia savijauta užsitęsia ir pradeda trukdyti mokytis, dirbti, miegoti, bendrauti ar užsiimti veiklomis, kurios anksčiau patiko.
Apie jaunimo emocinę savijautą šiek tiek pasako ir Lietuvos statistika. Higienos instituto 2024 m. mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, 65,4 proc. 5, 7 ir 9 klasių mokinių nurodė, kad galvodami apie savo dabartinį gyvenimą jaučiasi labai arba pakankamai laimingi. 2020 m. tokių mokinių buvo 73,2 proc.
Taip pat matomas skirtumas pagal amžių: tarp penktokų labai arba pakankamai laimingi jautėsi 73,1 proc., o tarp devintokų – 59,1 proc.
Šie skaičiai nereiškia, kad visi kiti mokiniai turi psichikos sveikatos sutrikimų. Laimingumo vertinimas nėra diagnozė. Tačiau rezultatai primena, kad paauglių ir jaunų žmonių emocinei savijautai reikia skirti dėmesio.
Psichikos sveikatai įtakos turi daug skirtingų dalykų – santykiai, mokslai, darbas, finansiniai sunkumai, vienišumas, patyčios, konfliktai, per didelis krūvis ar įvairūs gyvenimo pokyčiai. Svarbūs ir kasdieniai įpročiai.
2026 m. paskelbta mokslinių tyrimų apžvalga, apėmusi 49 sistemines apžvalgas, 485 tyrimus ir apie 1,9 mln. vaikų bei paauglių, parodė gana nuoseklų ryšį tarp geresnio miego, didesnio fizinio aktyvumo ir mažesnių depresijos simptomų. Ryšys su sveikesne mityba taip pat nustatytas, tačiau mitybos tyrimų rezultatai buvo ne tokie vienodi.
Svarbu šios informacijos nesuprasti taip, kad žmogui, kuriam sunku, tiesiog reikia geriau išsimiegoti ar daugiau sportuoti. Miegas, judėjimas, mityba ir bendravimas gali padėti stiprinti psichikos sveikatą, tačiau esant stipriems ar užsitęsusiems sunkumams gali reikėti profesionalios pagalbos.
Kur kreiptis, jeigu sunku? Viena iš galimybių – savo psichikos sveikatos centras. Norint gauti pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo siuntimo nereikia – galima tiesiogiai kreiptis į savo psichikos sveikatos centrą.
Valstybinės ligonių kasos 2026 m. rugsėjo mėn. duomenimis, Lietuvoje skirtingais adresais veikia daugiau kaip 100 su ligonių kasa sutartis turinčių psichikos sveikatos centrų. 2025 m. jų paslaugomis pasinaudojo beveik 391 tūkst. gyventojų.
Jei norisi su kuo nors pasikalbėti, galima kreiptis ir į emocinės paramos linijas.
„Vaikų linija“ – 116 111. Telefonu galima skambinti kasdien nuo 11 iki 23 val., o internetu rašyti kasdien nuo 14 iki 23 val.
„Jaunimo linija“ – 0 800 28 888. Emocinė parama teikiama 16–35 metų žmonėms, telefonu galima kreiptis visą parą. Taip pat galima bendrauti internetu.
Taip pat galima kreiptis į jūsų mieste esantį visuomenės sveikatos biurą arba JPSPP koordinatorių, kuris gali padėti susiorientuoti, kur ieškoti tinkamos pagalbos. JPSPP paslaugos skirtos 14–29 metų jaunimui ir apima konsultavimą, prevenciją, sveikatos ugdymą bei nukreipimą reikiamų paslaugų link.
Jeigu kyla tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti 112 arba vykti į artimiausią skubiosios pagalbos skyrių.
Svarbiausia – nereikia laukti, kol taps „pakankamai blogai“. Jei kelias savaites nuolat jautiesi prastai, sunku atlikti kasdienius dalykus, kyla daug nerimo, atsiranda beviltiškumo jausmas ar atrodo, kad vienam su tuo susitvarkyti nebepavyksta, tai jau yra pakankama priežastis pasikalbėti ir ieškoti pagalbos.
Parengė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė.
Literatūra:
- Higienos instituto „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas. 2024 m. rodiklių suvestinė-ataskaita“;
- Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas;
- Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija; Valstybinės ligonių kasos informacija;
- Campisi ir kt. (2026) mokslinių tyrimų apžvalga;
- „Vaikų linijos“ ir „Jaunimo linijos“ informacija.