Paauglystė – tai laikotarpis, kai jaunas žmogus tampa vis savarankiškesnis, formuoja savo vertybes, mokosi priimti sprendimus ir kuria santykius su aplinkiniais. Kartu tai gali būti laikotarpis, kai susiduriama su rizikinga elgsena, įskaitant alkoholio, tabako, elektroninių cigarečių, kanapių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Ankstyvas tokių medžiagų vartojimas gali būti susijęs su neigiamomis pasekmėmis sveikatai, mokymuisi, santykiams ir tolesnei socialinei raidai.
Lietuvoje jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra nuolat stebimas. 2024 m. ESPAD tyrime dalyvavo 4 792 Lietuvos 15–16 metų mokiniai. Tyrimas apima alkoholio, tabako, elektroninių cigarečių, kanapių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei jaunimo požiūrį į rizikingą elgesį. Tyrimo duomenys rodo, kad prevencinė veikla mokyklose išlieka svarbi: daugiau kaip pusė apklaustų mokinių nurodė dalyvavę įvairiose su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir gyvenimo įgūdžiais susijusiose prevencinėse veiklose.
Jauno žmogaus sprendimą vartoti psichoaktyviąsias medžiagas lemia ne viena priežastis. Riziką gali didinti bendraamžių spaudimas, šeimos problemos, palankus požiūris į medžiagų vartojimą, lengvas jų prieinamumas, emociniai sunkumai, stresas, mokymosi problemos ar nepakankamas ryšys su mokykla. Užsienio moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad paauglių elgesiui ypač svarbi bendraamžių ir šeimos aplinka.
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo valdymas pirmiausia turėtų būti grindžiamas prevencija, ankstyvu problemos atpažinimu ir pagalba. Vien informacijos apie medžiagų žalą pateikimo nepakanka. Svarbu ugdyti jaunuolių gebėjimą priimti sprendimus, atsispirti bendraamžių spaudimui, spręsti konfliktus, valdyti emocijas ir stresą bei ieškoti pagalbos susidūrus su sunkumais.
Lietuvoje ankstyvosios intervencijos priemonės gali būti taikomos jauniems žmonėms, kurie eksperimentuoja ar nereguliariai vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau dar nėra priklausomi. Ankstyvas reagavimas leidžia laiku įvertinti riziką, padėti jaunuoliui suprasti savo elgesio priežastis ir pasekmes bei paskatinti keisti rizikingus įpročius.
Svarbus vaidmuo tenka šeimai. Atviras ir pagarbus pokalbis apie psichoaktyviąsias medžiagas, aiškios šeimos taisyklės, domėjimasis jauno žmogaus aplinka ir emocine savijauta bei pozityvus suaugusiųjų pavyzdys gali tapti reikšmingais apsauginiais veiksniais. Mokykla taip pat turėtų būti vieta, kurioje jaunuolis gali gauti patikimos informacijos, ugdyti gyvenimo įgūdžius ir prireikus kreiptis pagalbos.
Veiksmingiausias požiūris į jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą yra kompleksinis – į prevenciją turi būti įtraukti pats jaunas žmogus, šeima, mokykla, sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistai bei bendruomenė. Tikslas – ne bausti už klaidas, o padėti jaunam žmogui suprasti rizikingo elgesio pasekmes, stiprinti jo atsparumą ir sudaryti sąlygas pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą.
Parengė: Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro JPSPP koordinatorė
Naudota literatūra:
- Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. (2025). ESPAD 2024. Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas Lietuvos mokyklose. Vilnius.
- Izokaitis, M., Stonienė, L. (2017). Ankstyvoji intervencija dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Visuomenės sveikata, 1(76).
- Pridotkienė, E., Gedminienė, R., Povilanskienė, R., Belian, G. (2023). Naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiai Lietuvoje ir palyginimas su Europos ir kitomis šalimis. Visuomenės sveikata, 2(101).
- Burrow-Sánchez, J. J., & Ratcliff, B. R. (2023). The influence of risk and protective factors on adolescent alcohol, cannabis, and electronic cigarette use. Journal of Youth and Adolescence, 52, 187–202. Tyrimas rodo, kad paauglių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas susijęs su rizikos ir apsauginiais veiksniais, įskaitant bendraamžių bei šeimos požiūrį ir socialinę aplinką.
- Griffin, K. W., & Botvin, G. J. (2010). Evidence-based interventions for preventing substance use disorders in adolescents. Child and Adolescent Psychiatric Clinics of North America, 19(3), 505–526. Autoriai pabrėžia individualaus, šeimos ir bendruomenės lygmens prevencijos svarbą.