Po pakelį per dieną ar cigaretė per savaitę?

Rūkymas, turintis daugybę neigiamų pasekmių sveikatai, yra nuolatinis visuomenės sveikatos iššūkis: tabakas kasmet nužudo 8 milijonus žmonių. Pastebima, kad sparčiai auga protarpinio rūkymo šalininkų, kurie renkasi rūkyti tik kartais arba tik tam tikrose situacijose. 

Protarpinis rūkymas yra platus terminas, apimantis įvairius tabako vartojimo būdus, tačiau paprastai apibrėžiamas kaip rūkymas ne kasdien. Socialinis rūkymas yra vienas protarpinio rūkymo pavyzdžių, kai renkamasi rūkyti tik socialiniuose kontekstuose, pavyzdžiui, vakarėliuose, baruose ar naktiniuose klubuose. Periodiškai rūkyti renkasi asmenys, įsitikinę, jog tai mažiau žalinga sveikatai, manantys, jog tai ekonomiškas ir didesnį kontrolės jausmą suteikiantis sprendimas.

Užkietėję rūkaliai prieš periodinius rūkalius

Su kiekviena cigarete į organizmą patenka toksinai ir kancerogenai – mažiausiai 70 cheminių medžiagų, kurios kenkia beveik kiekvienam kūno organui, lemia ląstelių mutacijas ir sukelia net 20 skirtingų vėžio tipų.

Tyrimai rodo, kad kasdien surūkantiems pakelį ir daugiau per dieną rizika mirti nuo plaučių vėžio yra daugiau nei 23 kartus didesnė vyrams ir apie 13 kartų didesnė moterims nei nerūkantiems asmenims. Rizika rūkantiems tik kartais, nors ir mažesnė, tačiau išlieka labai rimta. Moterims, surūkančioms 1–4 cigaretes per dieną, rizika susirgti plaučių vėžiu išauga 5 kartus, o vyrams – 3 kartus, lyginant su nerūkančiais asmenimis. Taigi, akivaizdu, kad kuo daugiau rūkoma, tuo rizika susirgti mirtinomis ligomis didėja. Tačiau mokslinės studijos pabrėžia, kad šią riziką didina net ir viena surūkyta cigaretė per dieną.

Periodiško rūkymo pasekmės

Nustatyta, kad protarpinis rūkymas padidina virškinimo trakto (stemplės, skrandžio, kasos) vėžio ir širdies ligų riziką.

Protarpinis rūkymas susijęs su apatinių kvėpavimo takų infekcijomis, įskaitant užsitęsusius kvėpavimo takų simptomus (ypač kosulį), kataraktą, pablogėjusią reprodukcinę sveikatą, padidėjusią negimdinio nėštumo riziką ir mažą kaulų mineralinį tankį.

Apklausose protarpinį rūkymą propaguojantys asmenys praneša apie prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo kokybę nei nerūkantieji pagal visus tyrimų klausimynų aspektus: fizinis funkcionavimas, kūno skausmas, bendra sveikata, gyvybingumas, socialinis funkcionavimas, emocinis stabilumas ir psichinė sveikata.

Periodiškai rūkančios moterys praranda maždaug 4–6 gyvenimo metus, lyginant su nerūkančiomis moterimis.

Sprendimas

Dėl sėkmingos tabako pramonės rinkodaros manoma, kad protarpinis ar periodiškas rūkymas yra saugesnis būdas rūkyti. Tačiau įrodyta, kad net ir periodiškas rūkymas kelia didelį pavojų sveikatai. Nors cigarečių vartojimo mažinimas gali būti tarpinis etapas prieš visišką metimą ir gali padidinti užkietėjusių rūkalių motyvaciją mesti rūkyti, protarpinis rūkymas nėra geras pasirinkimas.

Geriausias pasirinkimas – mesti rūkyti. Metus rūkyti, naudą organizmas pajunta tuoj pat. Jau po 20 minučių pagerėja širdies susitraukimų dažnis. Per 1–9 mėnesius sumažėja kosulys ir dusulys. Per 5–15 metų insulto rizika sumažėja iki nerūkančiųjų. Per 10 metų mirtingumas nuo plaučių vėžio tampa maždaug perpus mažesnis nei rūkančiojo. Per 15 metų rizika susirgti širdies ligomis tampa tokia, kaip ir nerūkančiojo.

Naudota literatūra: