Nors batutų kilmė nėra visiškai aiški, tačiau šiuolaikinio batuto kūrėju laikomas George’as Nissenas, užpatentavęs įrenginį 1936 metais. Jis batutą naudojo savo cirko pasirodymuose. Antrojo pasaulinio karo metais JAV karinis jūrų laivynas ir Karališkosios oro pajėgos batutus pasitelkė naikintuvų pilotų mokymams.
Jumping fitness istorija prasidėjo dar po dvidešimt kelerių metų, kai apie 70-uosius metus Kalifornijoje buvo atidaryta pirmoji šokinėjimo aerobikos studija. Tuo metu ši sporto rūšis buvo populiari tarp šokėjų ir sportininkų, tačiau dar labiau Jumping Fitness išpopuliarėjo apie 2001 metus, kai du čekų kilmės sporto entuziastai – Jana Svobodová ir Tomáš Buriánek – kaip pagrindinį treniruotės įrankį pradėjo naudoti mini batutus.
Populiarumą treniruotės įgijo dėl didelio efektyvumo ir smagumo. Per palyginti trumpą laikotarpį jos išplito į kitas Europos šalis ir toliau. Šiuo metu Jumping Fitness yra populiarus visame pasaulyje, įskaitant JAV, Kanadą, Australiją ir daugelį Europos šalių.
Daugybė klubų ir sporto centrų siūlo specializuotas Jumping Fitness klases, o rinkoje galima rasti įvairių prekių ženklų mini batutų, skirtų būtent šiai mankštos formai. Virtualių treniruočių programų gausa leidžia treniruotis ir namuose.
Tyrimai rodo, kad šokinėjimas ant batuto padeda organizmui efektyviau įsisavinti deguonį ir tirpdyti riebalus nei tradicinės bėgimo treniruotės.
Jumping Fitness treniruočių nauda
- Gerėja pusiausvyra ir koordinacija: skirtingi batuto taškai nevienodai pasiduoda spaudimui, todėl šokinėjimas ant batuto reikalauja geros kūno pusiausvyros ir balanso.
- Šokinėjant dirba visi kūno raumenys: vienu metu stimuliuojami šuoliams reikalingi sėdmenų, kojų, nugaros ir pilvo raumenys. Didėja raumenų ištvermė ir jėga.
- Skatinama širdies ir kraujagyslių sistemos sveikata: šokinėjant pagerėja kraujo cirkuliacija, stiprėja širdies raumuo.
- Tai yra puikus būdas deginti kalorijas ir numesti svorio: tyrimai rodo, kad šuoliukai iki trijų kartų efektyviau degina kalorijas nei, pavyzdžiui, bėgimas.
- Treniruotės gali būti pritaikytos visoms amžiaus grupėms ir fizinio aktyvumo lygiams.
- Mažėja stresas ir gerėja nuotaika: treniruotės metu smegenyse išsiskiria endorfinai, mažinantys stresą ir leidžiantys atsipalaiduoti.
- Reguliarus šokinėjimas ant batuto stiprina kaulus, o tai mažina osteoporozės tikimybę.
Kaip ir bet kokiame sporte, taip ir Jumping Fitness treniruotėse yra tikimybė patirti traumą. Dėl nestabilaus batuto paviršiaus dažniausiai pasitaiko čiurnos ir pėdos, galvos ir kaklo, liemens ir nugaros traumos.
Ką svarbu žinoti prieš pradedant treniruotes?
- Įsitikinkite, kad batutas, ant kurio sportuosite, yra saugus ir kokybiškas.
- Pradėkite nuo 10–15 minučių treniruotės ir palaipsniui didinkite treniruočių trukmę.
- Pradėkite nuo lengvų pratimų, intensyvumą didindami palengva.
- Saugiausia treniruotis prižiūrint treniruočių instruktoriui.
Naudota literatūra:
- 2021 metų studija “Mini-Trampoline Jumping as an Exercise Intervention in Postmenopausal Women to Improve Women Specific Health Risk Factors”;
- 2019 metų studija “Acute Effect of Mini-Trampoline Jumping on Vertical Jump and Balance Performance”;
- 2016 metų studija “Does Mini-Trampoline Training More Effective than Running on Body Weight, Body Fat, VO2 max and Vertical Jump in Young Men?”;
- 2003 metų studija “Trampoline injuries”.