Vos užsimezgusią gyvybę moters gimdoje supa vanduo. Ir į šį pasaulį žmogus ateina lydymas vandens. Vanduo mus supa nuolat, ir net 70 proc. mūsų kūno sudaro tas pats vanduo. Vanduo – itin natūrali terpė žmogui, kaip gyvūnų rūšiai, todėl visai nenuostabu, kad plaukimas vandenyje – tai labai maloni, itin visapusiška ir absoliučiai visoms amžiaus grupės rekomenduojama sporto šaka.
Plaukimas – fizinei sveikatai
Plaukimas yra puiki aerobinė veikla, padedanti gerinti širdies ir kraujagyslių sistemą. Intensyvi plaukimo treniruotė didina širdies ritmą, stiprina širdies raumenį ir gerina kraujo cirkuliaciją. Gera kraujo cirkuliacija savo ruožtu užtikrina puikią žmogaus organų, audinių ir odos būklę, mažina širdies ir kraujagyslių ligų, mėšlungio, chroninio nuovargio tikimybę.
Plaukiant dirba skirtingos rankų, kojų, nugaros, pečių, pilvo raumenų grupės. Vandens pasipriešinimo jėga padeda stiprinti raumenis ir gerinti viso kūno formas.
Vanduo mažina apkrovą sąnariams, raiščiams ir kaulams, todėl leidžia daugiau dėmesio skirti raumenų darbui. Vandens pagalba judesiai atliekami lengviau ir efektyviau, taip tausojami sąnariai ir raiščiai. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi sąnarių problemų, gydosi traumą, taip pat vyresnio amžiaus žmonėms bei nėščiosioms.
Plaukimas padeda mesti svorį ir lieknėti. Vandens pasipriešinimas reikalauja didesnės jėgos, todėl plaukiant sunaudojama daugiau energijos. Intensyvus plaukimas gali sudeginti iki 500 kalorijų per valandą, priklausomai nuo plaukimo stiliaus, individualių plaukiančiojo savybių: kūno sudėjimo, metabolizmo, ištvermės ir kt.
Plaukti lygu atsipalaiduoti
Plaukimas teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir psichinę sveikatą. Treniruotės vandenyje atpalaiduoja, ramina nervinę sistemą, mažina stresą, gerina nuotaiką ir palaiko psichinę gerovę. Kaip tai vyksta?
Fizinė veikla skatina organizmą gaminti endorfinus, dar vadinamus laimės hormonais, teigiamai veikiančius žmogaus nuotaiką. Tuo pat metu mažėja adrenalino ir kortizolio, susijusių su stresu ir įtampa, lygis organizme. Maža to, vanduo natūraliai turi atpalaidavimą skatinančių savybių, jis malonus lytėti, todėl dažnai lengvina tiek fizinį, tiek emocinį stresą.
Norintiems išmėginti plaukimą, patariama treniruotis neskubant, krūvį didinti palaipsniui. Taip išvengiama raumenų skausmo ir perkrovos. Svarbiausia, kad treniruočių programą, atsižvelgiant į jaunuolio fizinę bei emocinę brandą, sudarytų šios sporto šakos specialistas.
Literatūra:
1. Swimming and All-Cause Mortality Risk Compared with Running, Walking, and Sedentary Habits in Men, žurnalas „Journal of Aquatic Research and Education” 2008m.
2. Effects of Swimming Training on Blood Pressure and Vascular Function in Adults, žurnalas „The American Journal of Cardiology” 2012m.
3. Yuan, WX., Liu, HB., Gao, FS. et al. Effects of 8-week swimming training on carotid arterial stiffness and hemodynamics in young overweight adults. BioMed Eng OnLine, 2016 m.