Patyčios ir savižala paauglystėje

Paauglystėje daug jaunuolių susiduria su patyčiomis ir smurtu, ypač mokykloje. Patyčios – įvairus elgesys, kai žmonės žemina, skaudina vieni kitus.

Svarbiausi patyčių ypatumai:

  • patyčios apima tyčinius veiksmus. Tai reiškia, kad vaikas, kuris tyčiojasi, dažniausiai supranta, kad savo veiksmais skaudina kitą, ir daro tai sąmoningai;
  • toks elgesys kartojasi. Agresyvus veiksmas, kuris įvyko vieną kartą, dar nėra patyčios. Patyčiomis vadiname tą elgesį, kuris vyksta sistemingai tam tikrą laiką;
  • esant patyčioms juntama psichologinė ar fizinė jėgos persvara. Vadinasi, puolamas vaikas jaučiasi silpnesnis už skriaudikus ir negali apsiginti. Pavyzdžiui, vaikas yra skriaudžiamas fiziškai stipresnio vaiko, arba vienas vaikas yra puolamas kelių žmonių ir kt. Taigi patiriančiajam patyčias sunku pačiam išspręsti šią problemą, todėl būtina, kad į tai įsitrauktų ir jam pagelbėtų kiti.

Patyčias dar galima skirstyti pagal vaidmenį. Pagrindiniai vaidmenys: patyčių auka, besityčiojantysis, auka besityčiojantysis (asmuo, kuris patiria patyčias ir tyčiojasi iš kitų), stebėtojai ir nedalyvaujantys asmenys.

2015 m. užsienio mokslininkai atliko įvairių tyrimų, kuriu metu nustatyta, kad daugiau nei 15 proc. patyčių aukų, 13 proc. besityčiojančiųjų ir 19,9 proc. aukų besityčiojančiųjų turėjo minčių apie savižudybę. Vaikystėje ar paauglystėje patirtos patyčios lemia fizinės, psichinės sveikatos sutrikimus, savižalos ir savižudiško elgesio riziką bet kuriame amžiuje. Psichologinę ar fizinę bendraamžių prievartą patyrę asmenys išgyvena emocinius sunkumus. Tai dažnai sukelia nerimastingumo, beviltiškumo, savęs kaltinimo jausmus, kurie turi įtakos neigiamai savivertei. Sumažėjusi savivertė gali skatinti savižalą. Jaunuolis patenka į užburtą ratą, psichologiniai sunkumai dažniausiai dar padidėja, kyla depresijos, nerimo rizika, paauglys jaučiasi pažemintas.

Atlikta mokslinės literatūros apžvalga atskleidė, kad yra nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėtas savęs žalojimo ir patyčių ryšys. Norvegijoje rengiant jaunimo ir psichinės sveikatos studiją (angl. „The Youth and Mental Health Study“) buvo siekta išsiaiškinti patyčių ryšį su savižudiškomis mintimis, bandymais žudytis ir savižala. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad patyčias patyrusios merginos dažniau nurodė turinčios savižudiškų minčių ir vykdė savižalą. Airijoje vykusio tyrimo duomenys atskleidė, kad 15–17 m. patyčias patyrę jaunuoliai pastaruosius metus dažniau galvojo apie savižudybę ir savižalą. Išnagrinėjus patyčių ir savižudiško elgesio tyrimus galima teigti, kad patyčios yra vienas iš labai svarbių savižalos ir savižudiško elgesio rizikos veiksnių.

Elektroninės patyčios

Neseniai pradėtas nagrinėti ilgalaikis ir trumpalaikis elektroninių patyčių poveikis. Elektroninės patyčios – tai internete ar kitokioje virtualioje erdvėje vykstančios patyčios, kuomet tyčiojamasi elektroniniais laiškais, žinutėmis, pokalbių svetainėse, socialiniuose tinkluose, taip pat naudojant mobiliuosius telefonus. Internetinėje erdvėje besityčiojantys asmenys turi galimybę paslėpti savo tikrąsias tapatybes, tyčiotis iš visų ir visada. Internete besityčiojančių asmenų skaičius gali stipriai skirtis nuo tradicinių patyčių dalyvių skaičiaus. Dėl to šiai patyčių atmainai būtina skubi prevencijos strategija, nes žala, kurią patiria patyčių aukos, gali būti didesnė už patiriamą tradicinių patyčių metu. Tradicinių ir internetinių patyčių padariniai didėja, todėl gali skatinti jaunuolius save žaloti.

Apžvelgus mokslinius tyrimus pastebėta, kad patyčios yra vienas iš savižalos ir savižudiško elgesio rizikos veiksnių. Mokiniai patiria įvairių rūšių patyčių, kartais net kelias jų rūšis vienu metu. Nauja patyčių atmaina – internetinės patyčios – taip pat kelia didelį rūpestį.

Leave a Comment