Perkant maisto produktus vertėtų atkreipti dėmesį į jų etiketes. Daugeliui tai atrodo sudėtinga, tačiau pasirinkti sveikesnį produktą gali kiekvienas. Keletas patarimų renkantis maisto produktus:
- Maisto produktų sudėtis. Labai svarbu atkreipti dėmesį į pačią etiketės pradžią. Dažniausiai visi išvardyti ingredientai surašyti nuo didžiausios vertės iki mažiausios. Jei pirmasis ingredientas yra cukraus ar riebalų šaltinis, patartina tokį gaminį vartoti tik retkarčiais.
Cukraus ar riebalų šaltiniai gali būti ir kitaip pavadinti, dažniausiai jie gali klaidinti vartotoją ir (arba) tiesiog jis nesupras ingrediento reikšmės.
Riebalų šaltiniai: aliejai, taukai, kokosų aliejus, palmių aliejus.
Cukraus šaltiniai: cukrozė, maltozė, laktozė, dekstrozė, gliukozė, gliukozės sirupas, kukurūzų sirupas, maltodekstrinas, įvairių sulčių koncentratas (patarimas: sunku įsidėmėti visus šiuos pavadinimus, tačiau galite atsiminti galūnę -ozė).
- Transriebalai arba riebalai „žudikai“. Transriebalai gaunami pramoniniu būdu, tačiau gali būti ir natūralios kilmės. Natūraliai transriebalų yra atrajojančių gyvūnų (karvių, avių, ožkų) riebaluose, jų mėsoje ir pieno produktuose. Transriebalų gali susidaryti aukštoje temperatūroje (maždaug 220 °C ar aukštesnėje) kaitinant ar gruzdinant aliejų. Pramoniniai transriebalai susidaro cheminiu būdu, kai hidrinimo proceso metu augalinis aliejus paverčiamas pusiau kietais riebalais. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai yra pagrindinis pramoninių transriebalų šaltinis, kuriuose, priklausomai nuo gamybos technologijos, transriebalų kiekis svyruoja nuo kelių iki 50 proc. ir daugiau. Iš dalies hidrinti augaliniai aliejai naudojami margarinui ir komerciniam maistui ruošti (viešojo maitinimo įstaigose ir maisto gamybos pramonėje), jie patrauklūs maisto produktų gamintojams, nes pasižymi ilga tinkamumo vartoti trukme, yra stabilūs (gali būti pakartotinai kaitinami), jų pusiau kieta konsistencija ypač tinka kepiniams, saldumynams, greitajam maistui gaminti.
Maisto produktų etiketėse transriebalus galime atpažinti iš įrašų „visiškai hidrinti riebalai“ arba „iš dalies hidrinti riebalai“.
Transriebalai ypač didina širdies ir kraujagyslių ligas, nutukimą, II tipo cukrinį diabetą.
Pasaulio sveikatos organizacija rūpinasi, kad iki 2023 m. maistas, kuriame yra transriebalų, būtų pašalintas iš nacionalinių maisto atsargų, taip siekdama jį pašalinti iš viso pasaulio gaminių.
- Druska. Per dieną žmogui rekomenduojama druskos suvartoti 5 g, tačiau 2021 m. pristatytas „NATRIJOD tyrimas: druskos ir jodo suvartojimas populiacijoje – nacionalinės rekomendacijos“ atskleidė, kad lietuviai druskos suvartoja vidutiniškai 10 g. Dažniausiai apie 70 % suvartotos per dieną druskos gauname iš tokių maisto produktų kaip įvairūs mėsos gaminiai (dešros, konservai), sūdyti žuvies gaminiai, užkandžiai ir pan. Per didelis druskos vartojimas didina hipertenzijos riziką, todėl patartina ypač atidžiai įvertinti druskos kiekį šiuose gaminiuose.
- Siekiant išsirinkti sveikatai palankius maisto produktus, reikia atkreipti dėmesį į maistingumo deklaraciją. Ji padeda vartotojams įvertinti gaminio maistingumą ir palankumą sveikatai. Pateikiame lentelę, kurioje rasite riebalų, sočiųjų riebalų, cukrų ir druskos kiekius. Atsižvelgę į skiltį „Nedidelis kiekis“ galite ieškoti sveikesnių gaminių ar produktų.
| Nedidelis kiekis (100 g produkto) | Vidutinis kiekis (100 g produkto) | Per daug (100 g produkto) | |
| Riebalai | Iki 3 g | 3–20 g | Daugiau nei 20 g |
| Sotieji riebalai | Iki 1,5 g | 1,5–5 g | Daugiau nei 5 g |
| Cukrus | Iki 5 g | 5–15 g | Daugiau nei 15 g |
| Druska | Iki 0,3 g | 0,3–2 g | Daugiau nei 2 g |