Analizuojant savęs žalojimą dėmesys atkreipiamas į vyraujančias priežastis, kurias būtina išsiaiškinti. Išanalizavus mokslinę literatūrą, susijusią su savižalos problema, paaiškėjo, kad savęs žalojimo priežastis nulemia psichologiniai, socialiniai, biologiniai ir kultūriniai veiksniai. Negalima išskirti vienos aiškios priežasties, kuri paaiškintų tokius paauglio veiksmus, nes neretai tokį elgesį lemia kelios priežastys.
Savižala ir jausmai
Dažniausiai savęs žalojimas siejamas su stipriais neigiamais jausmais, noru išsivaduoti iš neigiamos vidinės emocinės būsenos. Šią prielaidą patvirtino tyrimo, atlikto Portugalijoje, rezultatai: daug save žalojusių mokinių siekė išvengti ar užkirsti kelią neigiamiems jausmams . Vieno tyrimo, atlikto Airijoje, rezultatai patvirtino, kad net 78,9 proc. paauglių norėjo sumažinti jaučiamą itin prastą būseną. Tokie rezultatai leidžia teigti, kad savižala –įspėjamasis signalas, kuriam atsiradus būtina imtis skubių priemonių. Jaunuoliai, kurie kartais galvojo apie savižudybę, ir didelės savižudybės rizikos grupei priklausantys mokiniai nurodė panašias priežastis: dažniausiai minėti slegiantys jausmai, nesėkmės mokykloje, šeimoje sunkumai ir santykiuose su bendraamžiais.
Pagalbos siekimas
Atlikus įvairius mokslinus tyrimus pastebėta, kad paaugliai tokiu elgesiu nori parodyti savo beviltišką būseną, kažką įbauginti, atkreipti dėmesį, nori sužinoti, ar yra mylimi Dar vieno tyrimo, atlikto Naujojoje Zelandijoje rezultatai parodė, kad asmenys save žalojo siekdami pagalbos.
Kultūriniai skirtumai
Egzistuoja tam tikri kultūriniai skirtumai, kurie gali turėti įtakos jaunuolių savižalos priežastims. Viena vertus, toks elgesys gali būti vertinamas kaip greitas sprendimo būdas, tačiau, kita vertus, jis neretai išprovokuoja dar daugiau problemų.
Neigiamos emocijos
Pastebėtina, kad save žalojantys asmenys jaučia stipresnes neigiamas emocijas, labiau nepatenkinti savo gyvenimu, patiria mažiau teigiamų emocijų kasdieniame gyvenime. Nemažai dėmesio skiriama savęs žalojimo ir depresiškumo (depresinės nuotaikos) ryšiams nustatyti. Pabrėžtina, kad save žalojantys jaunuoliai yra depresiškesni nei nesižalojantys.
Patiriamas fizinis smurtas
Pastebima, kad yra atlikta nedaug mokslinių tyrimų, kuruose būtu nagrinėjamas patiriamo smurto
ir savęs žalojimo ryšys bendroje populiacijoje. Tačiau jau atlikti įvairūs moksliniai tyrimai atskleidė, kad jaunuoliai, kuris susiduria su smurtu, turi didesnę savižudiškų minčių ir bandymo nusižudyti riziką. Pavyzdžiui, pagal atliktus mokslinius tyrimus nustatyta, kad jaunuoliai, kurie yra patyrę fizinį smurtą, buvo labiau linkę į savižudišką elgesį nei, jaunuoliai kurie nebuvo nepatyrę smurto.
Apibendrinus savižalos motyvams įtakos gali turėti kultūriniai aspektai. Tačiau yra išskiriamos dvi pagrindines savęs žalojimo priežasčių grupes: asmenines ir tarpasmenines priežastis. Vis dar neišsiaiškinta, kokios priežastys (asmeninės ar tarpasmeninės) vyrauja tarp save žalojančių Lietuvos paauglių.
Būtina kreiptis pagalbos
Jei tu ar tavo draugas susidūrėte su savęs žalojimu dažnai kyla noras tą daryti ar galbūt esate save žaloję. Atminkite, kad savęs žalojimą galima pakeisti kitais, nežalingais būdais išgyventi sunkius jausmus. Vienam gali būti sunku tą padaryti todėl verta ieškoti pagalbos. Kreipkitės pagalbos į patikimą suaugusįjį ar specialistą, pavyzdžiui, jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorių, mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar emocinių paramos linijų konsultantą.