Nuo Ice Bucket iki Blue Whale Challenge: interneto iššūkių fenomenas

UNICEF skaičiavimais, net 71 proc. jaunų žmonių yra nuolat prisijungę prie interneto. Čia jaunimas turi galimybę naudotis pasaulio žiniasklaida, studijuoti beveik bet kokią dominančią temą, įgyvendinti idėjas, megzti socialinius ryšius. Internetas – bet labiausiai socialiniai tinklai – yra svarbiausias kultūrinių mainų būdas bei pramogų šaltinis. Deja, ne visos pramogos pasirodo esančios smagios. Plintant virusiniams socialinių tinklų iššūkiams, psichologiškai arba fiziškai nukenčia vis daugiau jaunų žmonių.    

Kas yra virusiniai iššūkiai?

Virusinis iššūkis yra dideliu greičiu tinkle cirkuliuojantis šios eros fenomenas. Paprastai tariant, tai yra viešas kvietimas atlikti kokią nors užduotį, kartais sunkią ar ekstremalią, ją nufotografuoti ar nufilmuoti, pasidalinti socialiniuose tinkluose ir perduoti „estafetę” kitiems socialinių tinklų vartotojams.

M. B. Juárez-Escribano 2019 metais parengtame tyrime išskyrė keturis iššūkių tipus.

  1. Socialiniai iššūkiai: tai interaktyvūs ir nepavojingi iššūkiai, tokie kaip Mannequin Challenge, kurio tikslas – nusifotografuoti sustingus kuo įdomesnėmis aplinkybėmis.
  2. Solidarumo iššūkiai: tai tam tikrą socialiai jautrią temą atliepiantys arba socialiai atsakingą elgesį skatinantys iššūkiai. Pavyzdžiui, Trashtag Challenge, kai socialinių tinklų vartotojai dalinasi aplinkos nuotrauka prieš ir po sutvarkymo. Arba 2014 metais itin populiarus Ice Bucket Challenge, kurio tikslas buvo skleisti žinią apie šoninę amiotrofinę sklerozę ir surinkti aukų tolimesniems ligos moksliniams tyrimams.
  3. Nepilietiški iššūkiai: jie nėra pavojingi, tačiau laikomi labai įžūliais ar užgauliais. Pavyzdžiui, Cheese Challenge, kai dalinamasi vaizdais, kaip į kūdikį arba gyvūną metamas amerikietiško sūrio gabalas.
  4. Pavojingi iššūkiai: tai iššūkiai, dėl kurių gali kilti pavojus fizinei ar psichologinei gerovei, netgi gyvybei. Vienas iš pavyzdžių – Blue Whale Challenge, susidedantis iš penkiasdešimties užduočių, apimančių savęs žalojimo veiksmus ir vedančių prie savižudybės.

Pavojingų iššūkių problema

-Minėto Blue Whale Challenge aukos fiksuotos net 43 pasaulio šalyse, o registruotų atvejų – 405. Labiausiai nukentėjo Europos žemynas (daugiau nei 60 proc. atvejų) ir Lotynų Amerika (beveik 25 proc.).

-Mirtys fiksuotos ir dėl Blackout Challenge, iki šiandien keliančio didelį pavojų visuomenėje. Iššūkis reikalauja save dusinti, spaudžiant kaklą ranka, kaklaraiščiu ar kitu daiktu, kol netenkama sąmonės. 

-Gyvybių pareikalavo Fire Challenge, kurio tikslas – padegti save žvake arba apsiliejus benzinu ir šio patyrimo vaizdo įrašą įkelti į socialinius tinklus.

-Gyvybei pavojingas ir iš pirmo žvilgsnio nekaltas The Cinnamon Challenge. Asmuo turi neužsigerdamas vandeniu praryti šaukštą malto cinamono. Šis mėginimas sukelia kosulį, jaunuoliai springsta, dūsta ir rizikuoja į plaučius įkvėpti cinamono. Tai gali baigtis stipriu plaučių pažeidimu, pneumonija ar mirtimi.

-Tide Pod Challenge kviečia gerti organizmui toksiškus, burną, skrandį ir visą virškinimo sistemą deginančius skalbinių ploviklius.

-Bird Box Challenge dalyviai fiksuoja, kaip jiems sekasi atlikti kasdienę veiklą, tokią kaip važinėti dviračiu, eiti, valdyti automobilį, užrištomis akimis.

-Ilgą laiką visuomenę neramino vienas baisiausių iššūkių – Momo Challenge. Buvo pranešta, kad vartotojas, vardu Momo, manipuliavo vaikais bei paaugliais ir vertė juos atlikti pavojingas užduotis: smurtauti, žaloti save ir kitus, nusižudyti.

Psichologai kalba, kad jaunimas socialiniuose tinkluose matuoja savo populiarumą. Paranojiškai sekdami dinamiką platformose, jaunuoliai siekia „nelikti už borto” ir rinkti patiktukus bei sekėjus bet kokia kaina. Netgi rizikuojant gyvybe. Pasiduoti virusiniam iššūkiui, net jei jis pavojingas, kai kuriems socialinių tinklų vartotojams yra prievolė ar net būtinybė: jei išdrįso jų bendraamžiai, kodėl nesurizikavus ir jiems.

Socialiniuose tinkluose rekomenduojama būti itin atsargiems, atsakingiems ir skaitmeniškai pilietiškiems. Tai apima gebėjimą pozityviai, kritiškai ir kompetentingai įsitraukti į skaitmeninę aplinką, praktikuoti dalyvavimo socialiniame gyvenime formas, gerbiančias žmogaus teises ir orumą.

Naudota literatūra: