Nutekinti vyriausybės duomenys, pagrobti amsneys, panika ir išgąstis – tokie vaizdiniai kyla išgirdus žodį „šantažas”. Tačiau neretai šantažą patiriame ir tarpasmeniniuose santykiuose. Tai – emocinis šantažas, kuris gali būti labai subtilus ir sunkiai atpažįstamas.
Įvairiose mokslinėse studijose emocinis šantažas, arba emocinės manipuliacijos forma, apibūdinama kaip „individų gebėjimas manipuliuoti kitų emocijomis savanaudiškais tikslais”. Manipuliuodamas jausmais, sugriaudamas visas taisykles ir ribas, smurtautojas pasinaudoja aukos silpnybėmis ir verčia ją kentėti.
Kaip atpažinti emocinį šantažą?
Daktarė Susan Forward, tarptautiniu mastu pripažinta terapeutė, lektorė, įvairių medicinos ir psichiatrijos įstaigų konsultantė, savo knygoje „Emotional Blackmail” („Emocinis šantažas”) išskiria šešis požymius, padėsiančius santykiuose atpažinti emocinį šantažą. Tai troškimas, pasipriešinimas, spaudimas, grasinimas, sutikimas ir, galiausiai, kartojimas.
Autorė knygoje aprašo tokią situaciją iš savo, kaip terapeutės, asmeninės patirties: Ana ir Artis yra pora. Artis nori apsigyventi pas Aną (toks yra Arčio troškimas), tačiau ji siekia išsaugoti savo asmeninę erdvę ir nesutinka (pasipriešinimas). Artis, nepaisydamas Anos poreikių, toliau prašo Anos gyventi kartu: jis reikalauja empatijos, teigia Anai, kad ji jo nemylinti taip, kaip jis myli ją, kad Anai jų santykiai nerūpi (spaudimas). Artis keletą kartų užsimena, kad santykiai dėl Anos pasipriešinimo gali nutrūkti (grasinimas). Kai Artis galiausiai pasiekia savo tikslą ir Ana, bijodama jį įskaudinti ar prarasti, sutinka su juo gyventi (sutikimas), Artis iškovoja jos paklusnumą. Didžiausia bėda ta, kad šis paklusnumas yra slidžios nuokalnės pradžia. Nuo šiol Artis žino, kaip pasiekti savanaudiškų tikslų. Jis greičiausiai kartos šią strategiją, sukurdamas užburtą emocinio šantažo ratą.
Analogiškos emocinio šantažo situacijos galimos ir neromantinėse draugystėse. Dažniausiai manipuliacijas galima atpažinti iš tokių frazių, kaip „aš tau visai nerūpiu”, „tik tu gali man padėti”, „jei taip nepasielgsi, tai…”, “„jei taip elgiesi, aš…”, „o jis / ji dėl manęs tai padarė…” ir pan. Visos šios frazės kelia sąlygas arba spaudimą ir visada apeliuoja į kito asmens jausmus.
Kaip nugalėti emocinį šantažuotoją?
2020 metais parašytoje mokslinėje studijoje, nagrinėjančioje emocinės prievartos žalą, teigiama, kad ji yra „dažnai neteisingai suprantama traumos forma, bene žalingiausia prievartos rūšis, sukelianti ilgalaikes pasekmes”. Emocinio šantažo auka žalojama psichiškai ir emociškai. Palaipsniui ji jaučiasi priklausoma nuo smurtautojo, ima nerimauti, stengiasi išlikti budresnė, jaučia sumišimą, praranda pasitikėjimą savimi, darosi pasyvi, vengia socialinio gyvenimo, jaučia gėdą ir kaltę, praranda emocinį stabilumą, gali panirti į depresiją. Kaip to išvengti?
Daktarė Susan Forward pataria nusistatyti griežtas ribas ir jų laikytis.
- Nenumokite ranka į netinkamus partnerio veiksmus (spaudimą). Tą akimirką su savimi reikėtų dirbti dar smarkiau ir neleisti partneriui peržengti Jūsų nustatytų ribų.
- Nepulkite ir neįžeidinėkite: būkite supratingi, nuoširdūs ir ramūs. Išreikškite apgailestavimą, kad antroji pusė nusiminusi, pasakykite kad suprantate, kodėl ji taip jaučiasi, bet turėsite pasielgti taip, kaip jums atrodo teisinga.
- Taip pat galite būti atviri ir pasakyti, kad dėl nieko nejausite kaltės ir kad norėti skirtingų dalykų – tai ne pasaulio pabaiga. Šie pareiškimai neaštrins kovos, o jūs tvirtai laikysitės savo prioritetų.
- Svarbu atsiminti, kad pakeisti šantažuotojo įpročius ir apskritai santykius gali užtrukti. Atviras bendravimas be baimės, užsibrėžtos ribos ir savimonė padės išvengti emocinio šantažo aukos vaidmens.
- Taip pat visuomet turite galimybę nutraukti santykius. Viskas priklauso nuo to, kiek pastangų jūs ir jūsų partneris esate pasirengę įdėti dėl savo santykių ir galimybės keistis bei augti kartu.
- Reguliarus darbas su psichikos sveikatos specialistu gali tapti puikia priemone, padėsiančia pažinti save ir savimi neabejoti
Naudota literatūra:
- Susan Forward knyga „Emotional Blackmail”;
- 2020 metų studija “Is Emotional Abuse As Harmful as Physical and/or Sexual Abuse?”;
- 2010 metų studija “The emotional manipulation–psychopathy nexus: Relationships with emotional intelligence, alexithymia and ethical position”.