Konkurencijos apibrėžimai ir koncepcijos
Pasak visuotinės lietuvių enciklopedijos, žodis „konkurencija” apibūdinamas kaip varžymasis, rungtyniavimas kurioje nors srityje, siekiant to paties tikslo. Taip pat tai sąveika tarp dviejų ar daugiau rūšių, populiacijų arba organizmų, kuriems reikia to paties maisto, teritorijos, lytinio partnerio. Konkurencija – svarbi evoliucijos varomoji jėga, populiacijų gausumą reguliuojantis veiksnys. Panašiai šį terminą aiškina ir dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kuris konkurenciją apibūdina kaip varžymąsi dėl pirmavimo. Taigi, konkurenciją galime suprasti kaip pranašumo siekį.
Yra kelios konkurencijos koncepcijos. Pagal vieną – konkurencija yra įgimta savybė, pagal kitą – konkurencija įgyjama ir vystosi socialinės adaptacijos procese. Konkurencija lydima emocinio įsitraukimo į rungtyniavimą, kurio rezultatas – kooperacija arba bendradarbiavimas, arba – susiskaldymas. Viskas priklauso nuo individualaus žmogaus.
Kas ir dėl ko dažniausiai konkuruoja?
Konkurencijos priežastys dažniausiai būna tokios:
- priešingos lyties dėmesio siekimas;
- noras būti pripažintam žmonių, kurie svarbūs (tėvai, pedagogai, draugai, kt.);
- įgauti tam tikrą statusą grupėje (klasė, komanda, kolektyvas).
Alfredas Adleris – austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, savo knygoje „Žmogaus pažinimas“ rašo, kad nevisavertiškumo, netikrumo, nepajėgumo jausmas verčia vaiką kelti gyvenimo tikslus ir padeda juos formuoti.
Kalbant apie konkurenciją, reikia nepamiršti vaiko raidos etapų ypatumų. 7-12 metų socialinės raidos ypatumas yra stiprus noras priklausyti grupei, todėl konkuruojama dėl vietos grupėje. 13-18 metų paaugliams svarbus bendraamžių pritarimas ir įvertinimas. Šiuo laikotarpiu jie užmezga artimas ir intymias draugystes. Konkurenciją skatina noras būti įvertintu, pripažintu, turėti draugų.
A tipo žmonės yra psichologinis tipas, kurį apibūdina tam tikri elgesio ir asmenybės bruožai. Tai energingi, veržlūs, užsispyrę, įsitempę, agresyvūs, labai atsidavę darbui, patiriantys daugiau pykčio ir linkę labiau konkuruoti žmonės.
“(Ne)sveika” konkurencija ir jos poveikis
Dažnai girdime tokias sąvokas kaip „sveika“ ir „nesveika“ konkurencija.
„Sveika“ konkurencija gali būti geriausias kelias į sėkmę, nes ji:
- formuoja skatinantį tobulėti bendravimo ratą. Jeigu Jūsų aplinkoje yra konkurentai – sėkmingi žmonės, Jūs galite mokytis iš jų, klausti patarimų, sulaukti palaikymo;
- skatina įgyti vertingos patirties. Jeigu pralaimėjote, tai geras būdas apgalvoti susiklosčiusią situaciją, išanalizuoti klaidas. Pavyzdžiui, sportininkai dažnai analizuoja, ką laimėjęs konkurentas padarė geriau, verslininkai taip pat atidžiai nagrinėja savo ir konkurentų veiklą;
- stiprina organizuotumą ir discipliną: moko teisingai naudoti savo laiką, išskirti prioritetus;
- skatina talentų ir gebėjimų vystymąsi;
- motyvuoja mokytis, tobulėti;
- moko matyti savo unikalumą ir rodyti jį kitiems.
Tuo metu „nesveiką“ konkurenciją neretai lydi pavydo jausmas, o sėkmingi žmonės tampa priešais. Tokiais atvejais žmogus pasirenka kovos, o ne bendradarbiavimo kelią. Kiekviena nesėkmė sunkiai išgyvenama, o tikslas tik vienas – nugalėti bet kokia kaina. Tačiau pergalės kaina gali būti per aukšta – nuolatinis stresas, problemos su sveikata, vienišumas, nuolatinė baimė ir pyktis. Visa tai destruktyviai veikia žmogų tiek psichiškai, tiek fiziškai.
Kaip atrasti vidurį?
Sigmund Freud yra pasakęs, kad vienintelis žmogus, su kuriuo turite save lyginti – tai Jūs praeityje. Ir vienintelis žmogus, už kurį turite būti geresnis – tai Jūs dabartyje. Konkurentus reikėtų vertinti ne kaip priešus, bet kaip mokytojus. Turbūt geriausia strategija būtų – bendradarbiaujanti konkurencija, kuri skatina mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, ieškoti sąjungininkų ir bendraminčių, palaikyti kitus ir sulaukti palaikymo iš kitų.
Psichologė, psichologijos lektorė Marina Guptor.