Kas dedasi žmogaus organizme, vartojant narkotikus? Kaip kinta žmogaus mąstysena ir aplinka? Kokius narkotikus vartoti pavojingiausia? Į klausimus atsako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian.
– Kaip veikia priklausomybė nuo narkotikų? Kas vyksta smegenyse ir kūne, kad žmogus praranda savikontrolę?
– Psichoaktyviosios medžiagos sukelia malonius pojūčius, kurie savo stiprumu labai skiriasi nuo kasdienių pojūčių. Psichoaktyviosios medžiagos stipriai padidina dopamino kiekį smegenyse. Štai kodėl taip sunku atsisakyti jų vartojimo. Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis nualina malonumo sistemą smegenyse, todėl žmogui vis sunkiau pavyksta natūraliai patirti malonių jausmų. Tai, ką anksčiau mėgo (hobis, kelionės, santykiai), nebekelia malonių išgyvenimų. Žmogus jaučiasi lyg nesavas, liūdnas. Netrukus žmogui norisi vartoti psichoaktyviųjų medžiagų vis daugiau ir dažniau, kad pajustų tą patį malonumą. Tai reiškia, jog vystosi organizmo tolerancija (pripratimas) psichoaktyviajai medžiagai. Atsiranda užburtas ratas. Nepavartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, žmogus tampa neramus, depresiškas, jam skauda galvą, kankina kiti nemalonūs pojūčiai. Tai jau abstinencijos simptomai. Kai žmogus tampa priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų, mesti itin sunku. Šis procesas ilgas, sunkus, kartais net skausmingas. Tačiau yra daug buvusių priklausomais nuo psichoaktyvių medžiagų, kurie visgi nugalėjo priklausomybę. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas paveikia mūsų santykius su šeima ir draugais, psichinę sveikatą, emocijas, aktyvumą, finansų valdymą – visas svarbiausias gyvenimo sritis. Labai dažnai šių medžiagų vartojimas tampa gyvenimo centru ir visos kitos sritys išsibalansuoja.
Paaugliai, vartojantys psichoaktyviasias medžiagas, dažniau priima klaidingus sprendimus. Tai didina galimybę įsivelti į muštynes, patekti į nelaimingus atsitikimus (skendimai, kritimai, autoįvykiai, nudegimai), daugėja bandymų nusižudyti, seksualinės prievartos bei nesaugaus sekso atvejų. Rizikuojama sveikata: tiek fizine, tiek psichine. Vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, kenčia visas kūnas (širdis, kepenys, plaučiai, kyla užsikrėtimo įvairiomis infekcijomis pavojus). Taip pat didėja susirgimų psichikos ligomis (depresija, šizofrenija) pavojus.
– Kokie narkotikai pavojingiausi? Kodėl? Prie kurių greičiausiai priprantama?
– Skirtingos narkotinės medžiagos kelia skirtingą pavojų. Taip pat priklausomybę ir tai, kaip greitai bus priprantama prie narkotikų, lemia daug įvairių faktorių: žmogaus amžius, vartojamos medžiagos kiekis ir pan. Remiantis JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto (NIDA) duomenimis, daugiausiai mirčių 2021 m. įvyko dėl sintetinių opioidų (daugiausiai fentanilio) perdozavimo.
– Ar „žolė” yra mažiausiai pavojinga, ar „nekalto narkotiko” etiketė jai klijuojama nepagrįstai?
– Specialistai nebeskirsto narkotinių medžiagų į lengvas ir sunkias. Viena iš priežasčių – nuo visų išsivysto sunki psichologinė priklausomybė. Pavyzdžiui, JAV yra specializuoti gydymo ir reabilitacijos centrai siekiantiems įveikti psichologinę priklausomybę nuo marihuanos, nes pastebėta, kad nuo šios medžiagos jaunuoliai atpranta itin sunkiai. Net pastebima atvejų, kai nuo priklausomybės nuo heroino sveikstama greičiau negu nuo marihuanos.